Šiandien, sausio 8-ąją, nuo seno Graikijoje švenčiama Moterų diena, dar vadinama Ginaikratija arba Matriarchato festivaliu. Ji prilygsta mūsų Kovo 8-ajai.

Tądien garbinamas matriarchatas, kai kuriose vietovėse moterys tradiciškai apsikeičia vaidmenimis su vyrais. Gražiosios lyties atstovės yra išlaisvintos nuo rūpesčių šeimoje – jos laiką leidžia kavinėse, kitose pramogų vietose, vyrai pūpso namuose, prižiūri vaikus ir atlieka namų ruošos darbus.

Pasiknaisiojus po istoriją

Anot matriarchato teoriją 1861 m. parašiusio šveicaro Johanno Jakobo Bachofeno, matriarchatas yra natūralus reiškinys, išgyvenęs tris raidos stadijas.

Iš pradžių nebuvo vedybų ar lyčių santykių reguliavimų. Vėliau žmonija pamažu perėjo į antrą stadiją – matriarchatą. Tada ėmė nykti lytinių santykių anarchija. Kai vyrai tapo svarbesni, sulaukta patriarchato.

J. J. Bachofeno teoriją perėmė etnologijos pradininkas amerikietis Lewisas Henry Morganas, savo socialinės evoliucijos modelį kūręs indėnų irokėzų pavyzdžiu. Jis taip pat išskyrė tris pakopas.

Vėliau šias idėjas skleisti ėmėsi marksistai. Friedrichas Engelsas patriarchatą laikė kenksmingu reiškiniu, mat vyrai, anot jo, linkę engti šeimos narius. Šis marksistas daužėsi į krūtinę tvirtindamas, kad matriarchatas – tai rojus, kuriame tiksliau paskirstomi darbai ir gėrybės.

O antropologė Martine Gestine mano, kad pirmykščių bendruomenių matriarchatas negarantuoja feminizmo triumfo. Juk ir dabar tebėra moteriškų kultūrų, kuriose suderinti ir vyrų, ir moterų interesai.

Pasižvalgius po pasaulį

Kinijos mosuo bendruomenėje vyras su žmona tik kurį laiką gyvena po vienu stogu. Matristinės Senegalo sererų ndutų sutuoktinėms įprasta keltis gyventi pas vyrus. O Bisau Gvinėjoje bižogai tradiciškai apsigyvena pas sutuoktinę.