Vadinamuosius kolektyvinius sodus turintys šeimininkai dažnai susiima už galvų, kai atvykę į juos pamato vejoje daugybę kauburėlių. Tai kurmių darbų rezultatai. Kenčia ne tik veja, žūsta ir gėlės, kiti augalai.
Mokslininkai nustatė, kad kurmiai, išrausę žemėje koridorių, mėgsta juo judėti net keletą kartų. Suradę šio žemės darbštuolio koridorių, galime paspęsti nesudėtingus spąstus.
Siauru kastuvu (apie 20 cm pločio) iškaskime gilią, kad tilptų 3 l stiklainis, duobę. Žinokite: stiklainio kaklelis turi būti viename lygyje su koridoriaus dugnu.
Gražiai išlyginkime koridoriaus kraštus ir uždenkime lentele, kuri turi būti viename lygyje su koridoriaus viršumi arba truputį aukščiau. Tada ją užberkime žemėmis, kad neprasiskverbtų šviesa, ir ant viršaus padėkime žymeklį, kad spąstai būtų matomi iš tolo.
Spąstus reikia tikrinti kas antrą dieną. Laimikis – garantuotas, jeigu viską atliksite mūvėdami pirštinėmis, mat kurmiai turi puikią uoslę.
Kurmius iš sodo galime išbaidyti ir rūtų šakelėmis, prikimšus jų į išraustas angas.
Dar siūloma kurmius "pavaišinti" pašvinkusiomis silkėmis. Kaip ir rūtų šakeles, jas reikia išdėlioti kurmių išraustose angose.
Mažiems vaikams neskaityti
Senovės Romoje numirėlių sielos, kurios nerasdavo ramybės mirusiųjų karalystėje ir sugrįždavo naktimis į gyvųjų pasaulį, buvo vadinamos "lemūrais".
Kad nuramintų neramias sielas, romėnai atlikdavo ypatingas apeigas – lemūrijas. Kai XVI a. pirmieji europiečiai išsilaipino Madagaskare, juos ypač sužavėjo nedideli judrūs žvėreliai su tamsoje šviečiančiomis – tarsi vėlių – akimis. Europiečiai dėl šio požymio gyvūnėlius ir pavadino lemūrais.
Linksmieji tirščiai
Pasaulio vandenynuose yra šimtą kartų daugiau aukso, nei buvo iškasta per visą žmonijos istoriją.
Žodžiu, ne ten ieškote, mieli juodieji archeologai.
Naujausi komentarai