Gaudo peles, varles ir kitokį delikatesą. Gyvena savo nuotykių kupiną gyvenimą, kuriame, nenuneigsi, tenka susidurti su žmonėmis. Ir čia jau prasideda nesusipratimai. Tiesa, užklydus į vieną sodybą, tokia simpatiška dama jį nuoširdžiai sutinka, fotografuoja, bet kažkodėl vadina Algeliu. "Tiek to, iš kur ji gali žinoti, kad esu Kremzlius?" – mąsto ežiukas. Papozavęs poniai, dygliuotasis susiruošia toliau, nupūškavęs dar kokius du kilometrus, atsiduria kitame kieme. Čia irgi jis laukiamas svečias. Tik štai – vėl nesusipratimas. Šitoje sodyboje, vos jį pamatę, šaukia: "Stiopka pasirodė!" "Tad kas aš esu – Kremzlius, Algelis ar Stiopka?" – dūmoja susitrejinęs mažius. Galop nusprendžia – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.
Vyrai susikalbėjo
Vėlai vakare mažoje tuščioje geležinkelio stotyje iš traukinio išlipa du vyrai. Vienas jų išsitraukia peilį ir klausia kito:
– Pinigų turi?
Antrasis iš po skverno išsitraukia kirvį:
– O kam tau?
Pirmasis, slėpdamas peilį:
– Išsikeisti norėjau.
Rūpestis dėl žmonos
Į psichiatro kabinetą įeina geru kostiumu apsivilkęs vyriškis, ant ausų kabo makaronai, ant švarko – miltų ir plaktų kiaušinių pėdsakai, o ant galvos – puodas.
– Taip, – sako psichiatras, įdėmiai žiūrėdamas į pacientą. – Ir kas gi jums neduoda ramybės?
– Šiuo metu, – mandagiai atsako vyras, – mane labiausiai jaudina žmonos dvasinė būklė.
Pabaigos belaukiant
Karininkas kalba prieš rikiuotę: "Iki tarnybos pabaigos liko tik 22 dienos. Kai kas jau gali skaičiuoti ant pirštų."
Naujausi komentarai