Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko sunkų darbą – nustatė, kaip reikia glostyti kates.

Eksperimentuodami su ilgauodegėmis, jie stebėjo jų reakciją. Jas glostė ir šeimininkai, ir svetimi žmonės.

Pavyko nustatyti, kad kačių glostymo draudžiama teritorija – uodega. Niekas, net mylimas šeimininkas, negalėjo jos liesti.

Užtat kates tarp akių ir ausų galite glostyti visą parą – katės murks taip, kad net namas virpės.

Pirmenybė drėgnam maistui

Nemažai diskusijų tarp kačių augintojų sukelia klausimas, kokį – sausą ar drėgną – maistą duoti augintinėms. Norint suvokti, ko reikia katei, svarbu suprasti jos fiziologiją.

Šunys yra visaėdžiai, galintys suskaidyti ir suvirškinti tiek augalinius, tiek ir gyvulinius baltymus. Katės yra plėšrūnės, todėl jų mitybos pagrindu turi būti mėsa. Plėšrūnai turi gana trumpą virškinimo sistemą, palyginti su kitų gyvūnų rūšių atstovais, nes jiems nebūtina suskaidyti celiuliozės, kurios yra augalinės kilmės produktuose.

Anot kačių mitybos ekspertų, drėgnas maistas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra mėsa arba žuvis, labai gerai tenkina kačių mitybos poreikius.

Katės – karalienės?

Jos elgiasi tarsi ištaigingiausios pilies valdovės, visada vaikšto išdidžiai užrietusios nosį, kasdien deklaruoja savo išrankumą maistui bei žmonėms.

Gali vieną akimirką šeimininką įtikinti, kad jis jų dievas, o kitą – net ir meiliai kviečiamos neprieiti. Kačių geriausiomis žmogaus draugėmis nepavadinsi, tačiau, nepaisant jų aristokratiško būdo, yra daugybė šeimininkų, kurie kraustosi iš proto dėl šių murkiančių gražuolių.

Tiesa dar ir ta, kad kai žmogus savo augintinį myli, susitaiko ir su jo įnoringu charakteriu, pamiršta visas iškrėstas išdaigas ir rūpinasi juo kartais net geriau nei patys savimi.