"Kokteiliui" pavyko sužinoti, kad iki XIX a. pradžios mokslininkai nepripažino meteoritų egzistavimo. Dar visai neseniai – 1790 m. Paryžiaus mokslų akademija pareiškė, kad akmenų kritimas į Žemę yra neįmanomas. Daugumoje Prancūzijos muziejų meteoritus išėmė iš ekspozicijų, nes "negalima muziejų paversti pajuokos objektu".
Tačiau negalime būti ramūs, jog "dovanėlės" iš dangaus aplenks Marijos žemę. Štai 1933 m. vasario 2 d., iš dangaus virš Žemaitkiemio Ukmergės rajone pabiro ugninis meteoritų lietus. Daugeliui to meto žmonių pasirodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Mokslininkams pavyko surinkti daugiau kaip 40 kg meteoritų, kurių didžiausi svėrė kelis kilogramus. Tuomet buvo pasnigę, todėl nukritę dangaus kūnai buvo gerai matomi.
Teigiama, jog nuo to laiko Lietuvoje daugiau meteoritų nukritimo atvejų nebuvo užfiksuota.
Tai bent
Didžiausias nustatytas meteoritas, išlikęs uolienos gabalas – Hobos meteoritas, prieš maždaug 80 tūkst. metų nukritęs Namibijoje. Jis sveria apie 60 tonų.
Gerkite vandenį saikingai
Skysčius reikia vartoti saikingai, net ir atrodytų visai nekenksmingus, kaip, pavyzdžiui, vandenį.
Svarbiausia yra neviršyti savo normos. Medikų teigimu, asmeninė norma priklauso nuo individualaus fiziologinio organizmo poreikio, klimatinių sąlygų ir kūno masės. Vidutinė norma – 2,3 litro, skirta 65 kg sveriančiam žmogui.
Labai paprasta nustatyti optimalų vandens kiekį, vadovaujantis taisykle: 1 l skysčių – tūkstančiui kilokalorijų, kurios gaunamos valgant. Kai kurie mokslininkai siūlo vadovautis formule: kūno svoris dauginamas iš koeficiento 0,00365. Pavyzdžiui, 60 kg moters skysčių poreikis parai sudaro apie 2,2 litro.
Naujausi komentarai