Šią savaitę Nelė guodėsi, kad tragiškais nuo senumo laiptais negali pakilti pas Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, geriau žinomos kaip buvusios 3-iosios poliklinikos gydytojus.

"Esu neįgali. Man neįmanoma patekti į šią medicinos įstaigą – nei vežimėliu užvažiuoti, nei pasiramstant lazda palipti", – dievagojosi "Kokteilio" skaitytoja.

Nelė manė, kad dėl laiptų yra kalti šio medicinos centro vadovai.

Pasirodžius žinutei, nereikėjo ilgai laukti gerbiamų medikų skambučio. Anapus laido liejosi tyras, volungės suokimui prilygęs moteriškas balsas: "Ne mums priklauso tie laiptai, apie kuriuos pasakojo moteris. Jie yra tolėliau – prie gatvės".

Medikė papasakojo, kaip ji kartu su kitais centro gydytojais ir personalo darbuotojais ėjo valyti sniego nuo minėtų laiptų. Taip pat vieną kartą net kirto susiformavusi ledą.

"Mes taip stengiamės dėl žmonių, – nepertraukiamai liejosi čiulbesys iš Taikos prospekto pastato. – Kiek įmanoma patys viską darome. Dėl žmonių visur įrengėme pandusus, neįgaliųjų aikšteles."

Anot gydytojos, tais pačiais laiptais žmonės eina ir į Socialinės paramos centrą, kuriam vadovauja Diana Stankaitienė.

"Ne kartą kreipėmės į savivaldybės skyrius dėl aptriušusių šaligatvių", – žvaliu balsu pasakojo medikė. – Gal D.Stankaitienės balsą miesto valdininkai išgirs. Kokia ji ryžtinga moteris, įrodė išvaikydama asocialius piliečius nuo pastato."

Socialinio skyriaus šūkis

Kiekvienas žmogus yra vertybė. Visiems apsilankiusiems mūsų centre mes garantuojame atitinkamą aptarnavimo lygį, tikėdamiesi iš kliento atitinkamo bendravimo standarto.

Linksmieji tirščiai

Greitosios pagalbos mašinoje pacientas klausia:
– Kur mane vežate?
– Į morgą.
– Bet aš dar nenumiriau!
– O mes dar ir neatvažiavome.