antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą nuvykusi Klaipėdos delegacija naktį turėjo praleisti viešbutyje (negi stotyje?). Svečiai iš uostamiesčio gerokai nustebo, kad laikinojoje sostinėje, nors eurais mūsų šalyje jau atsiskaitoma trečius metus, dar vis funkcionuoja litai.
Jie apsigyveno kambaryje, skirtame nerūkantiems svečiams. Jei būtų pažeidę viešąją tvarką – "papešę dūmą", jų būtų laukusi 100 litų bauda.
Pažvelgus atgal
1922 m. Lietuvos Seime svarstant naujų pinigų pavadinimus, buvo teikiama aibė pasiūlymų, kaip Lietuva galėtų pavadinti naujai kuriamus pinigus: auksinais, arfomis, doleriais, grašiais, kaltais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais, vyčiais. Daugiausia palaikymo sulaukė du variantai: muštukas ir litas.
Už muštuko pavadinimo pinigus aktyviai pasisakė tautiškai nusiteikę asmenys bei vyriausybės atstovai, kurie teigė, kad tai valstybiškumo ir lietuviškumo simbolis. Dar XVIII a. muštukais lietuviai vadino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje cirkuliavusius dukatus. Tai, anot jo šalininkų, būtų valstybingumo tradicijų tąsa.
Nepaisant tokių argumentų, laimėjo litas, nes jį buvo paprasčiau ištarti užsieniečiams. 32 balsais prieš 16 lito pavadinimas laimėjo per surengtą balsavimą Seime.
1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą ir, Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais.
Tai bent būtų kubas
Jei išlydytumėte visą auksą, esantį pasaulio bankų rezervuose, gautumėte kubą, kurio sienos siektų 12 m aukštį, o visas kubas svertų 32 tūkst. tonų.
Linksmieji tirščiai
Vatikanas tik 1992 m. oficialiai pripažino, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
Naujausi komentarai