Jau antrą savaitę nuo Klaipėdos iki Vilniaus kunkuliuojant aistroms dėl srutų, dešimtmetį leistų į marias, klaipėdiečiai gerai išmoko tos nedoros bendrovės pavadinimą ir puikiai atsimena jos prekės ženklą. Tad vieną pavakarę į miesto autobusą įlipus suvargusiam žmogeliui, vilkinčiam striukę su tos nesąžiningos įmonės logotipu, daugelis nuščiuvo. Visi aplinkiniai tarsi ir alsavo mintimi: "Štai jis – tas iš mūsų nuodytojų stovyklos." Tačiau nieko panašaus nepasigirdo. Situaciją stebėjusi ponia Z. lengviau atsiduso, apsidžiaugusi, kad neatsirado šventųjų teisuolių, kurie būtų radę, kuo apkaltinti tą įmonės eilinį, kad ir kas jis būtų. Mūsų miesto žmonės protingi ir labai tolerantiški, su pasididžiavimu pagalvojo ponia Z.

Chroniška biuro liga

Iki pietų nuolat norisi valgyti.

Po pietų – miegoti.

Ir svarbiausia, kad maudžia pasąmonės jausmas, jog alga – per maža.

Svarbiausias išradimas

Advokatas teisme laimėjo gana painią bylą.

– Ach, pone advokate, tiesiog nežinau, kokiu būdu išreikšti savo dėkingumą.

– Mano brangusis, nuo tada, kai žmonija išrado pinigus, tai jau nėra problema.

Sąžiningas pabėgimas

– Kaip pabėgo kalinys numeris 7 211? – klausia kalėjimo viršininkas sargybinio.

– Jis turėjo raktus.

– O kaip jis tuos raktus pavogė? – toliau aiškinasi kalėjimo viršininkas.

– Jis jų nevogė, o sąžiningai išlošė kortomis.

Mažytė paslaptis

Lankytojas pasipiktinęs klausia padavėjo: "Kur mano bifšteksas?"

Tas atsako: "Po citrina, sere."

Nevykęs muzikantas

Policijos patrulis beldžiasi į buto duris. Šeimininkas klausia: "Ko jūs norite?"

"Gavome pranešimą, kad jūs čia tyčiojatės iš kažkokio L. Beethoveno."