Kiekvienas bent kartą buvo užsirašęs į futbolo ar rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos treniruotes, biologų, piešimo būrelius, tautinių šokių ratelį, ir visa tai nieko nekainuodavo. Tik pabardavo tuos, kurie ne į visus suspėdavo.
Kai kurie mažiau supratingi už kitus mokiniai likdavo kartoti kurso antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalijami į 10 lygių, o pažymiai tik teoriškai buvo rašomi penkiabale sistema, o faktiškai – nuo 3 iki 5.
Per pertraukas liedavome vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Tai būdavo mūsų poelgiai, todėl būdavome visada pasirengę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
Nė neįsivaizduodavome, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn.
Iš tikrųjų buvo ne septyni, o gerokai daugiau pasaulio stebuklų. Tiesiog prie jų įpratome ir kartais nepastebėdavome. Argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams nusiskutus?
O stebuklą – automobilio "Moskvič 412" papuošimą ar atsimenate? Kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraščiuose, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje?
Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Ji puikiai prilaikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites, pervėrus per rankovę.
O kur nuostabusis mamos išvedžiojimas: "Aš tau dabar perku, bet tai gimtadienio dovana"?
Naujausi komentarai