Gargžduose, centrinėje Klaipėdos gatvėje, akis rėžia reklaminiais koncertų, pasirodymų plakatais virvutėmis apraišioti, lipnia juosta apsukti švietimo stulpai. Toks vaizdas žmones verčia prisiminti prieš 20 ir daugiau metų buvusius laikus.
Teko girdėti, Klaipėdos gatvė, rodos, neseniai – 2008-aisiais per rekonstrukciją kardinaliai pakeitė savo veidą, tačiau toks plakatų kabinimas darko vaizdą.
"Kokteilis" abejoja, ar tokiai koncertų reklamai pritaria rajono savivaldybė. Visa tai panašu į organizatorių savivaliavimą. O gal tikrai mieste nėra gyventojams gerai matomose vietose pakankamai įrengtų stendų, kuriuose ir būtų galima anonsuoti renginius?
Būtina prisiminti
Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą.
Gargždų dvaras, minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
Pažvelgus į istoriją
Dar XVI a. Lietuvoje tebebuvo įprasta aukoti namų dievams ar čia gyvenantiems žalčiams. Gargžduose moterys aukodavo vištą, vyrai – gaidį. Mėsytę, žinoma, suvalgydavo patys, dievams kliūdavo tik kauleliai. Vienas namų dievų buvo Dimstapatis. Jo garbei kaulus sumesdavo į židinį.
Turime kuo didžiuotis
Gyvoji lietuvių etninio paveldo dalis – žemaitukai, lydėję per visą tūkstantmetę istoriją. Tai yra vienintelė išsaugota lietuviška arklių veislė, genetiškai kilusi iš laukinio Europos arklio tarpano.
Linksmieji tirščiai
Grįžo įkaušęs vyras namo. Tyliai, kad žmona nepastebėtų, įsliūkino į kambarį, nusirengė, pasiėmė didelę knygą, atsigulė į lovą ir pradėjo ją neva skaityti. Žmona:
– Tai vėl prisiliuobei kaip kiaulė?
– Ką? Ne!
– Asile, padėk lagaminą ir eik miegoti!
Naujausi komentarai