Dalyvaudamas įvairiuose kultūriniuose renginiuose pastebėjau, kad iki šiol propaguojamos įvairios tarmės. Bet juk tai vargano gyvenimo rezultatas – taip kalbėjome, kol nebuvo mokyklų ir kalbininkų. Šilutės apylinkėse girdėjau merginas, bandančias permėgdžioti mėmelenderių arba lietuvininkų tarmę. Kažkokia mišrainė – primaišyta vokiškų žodžių. Ar puoselėdami tokias tarmes nepaneigiame sunkaus kalbininkų triūso gryninant kalbą? Juk tarmės atsirado, kai nebuvo telefonų ir kitokio ryšio. Gyveno žmonės šimtmečiais sėsliai, tai ir primaišė į kalbą svetimybių. Aukštaitijoje tarmėse pina lenkiškų, baltarusiškų, rusiškų, ukrainietiškų žodžių. O Žemaitijoje – vokiškų.

Vytas

Baisu dėl vaikų siūbavimo

Skaičiau laikraštyje, kaip Klaipėda ruošiasi Jūros šventei. Bet prie piliavietės to nematyti. Du krantinės virviniai atitvarai papuvę, nutrūkę. Prieš porą metų per žvejų šventę kažkas ir į upę įkrito. Šventei ruošiasi, kažką daro, o žmonių saugumas niekam nerūpi. Vaikai atėję mėgsta pasiūbuoti įsikibę. Tiesiog baisu.

Vygantas

Apleistas takas

Kretingos gatvės gale įsikūrusi sodų bendrija "Inkaras". Ten yra didžiausias šabakštynas. Apsodinta medžiais – vieni dideli, kiti maži. Ir pilna šiukšlių. Greta einančiu dviračių taku pravažiuoti jau nebeįmanoma. Šabakštynas visas apžėlęs. Šalia auga slyvos. Jos jau dabar krinta ant kelio. Kai prinoks, ta rūgštis gadins plyteles. Važiuoti dviračiu tikrai nepatogu. Nejaugi negalima to sutvarkyti? Miesto teritorija, graži gatvė, o tokia netvarka.

Henrikas

Tai ne sijono nešiojimas

Tik pasiėmiau į rankas "Klaipėdą" ir pirmame puslapyje skaitau Švietimo, sporto ir mokslo ministrės citatą: "Testavimas turi tapti mada." Juk turėtų būti ne "mada", o "reikalas". Nesuprantu, kaip taip galima sakyti? Juk mada gali būti sijono nešiojimas, o čia kalba apie sveikatą. Valdžia kai prišneka nesąmonių, belieka už galvos susiimti – žmogau, kur tu augai ir mokeisi, kad taip kalbi? Nežinau, gal kitiems tai ir neužkliuvo.

"Klaipėdos" skaitytojas nuo 1966 m.