- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
-
Jūrų muziejuje slaugytas ruoniukas grįžo į jūrą
Pirmadienį Smiltynėje ties Meškaduobe į Baltijos jūrą bus paleistas Jūrų muziejuje išslaugytas ruoniukas Velykis.
Ruoniukas į muziejų pateko per Velykų šventes: nidiškiai, paplūdimyje ties Naglių rezervatu pastebėję nusilpusį, vos bejudantį ruoniuką, paskambino Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui.
„3-4 savaičių amžiaus gyvūnėlis buvo labai nusilpęs, netekęs daug skysčių. Ant užpakalinės letenėlės pūliavo kastinė žaizda, svėre jis tik 14 kilogramų“, – pasakojo Arūnas Grušas.
Pradžioje Velykis buvo girdomas tik fiziologiniu tirpalu, paskui jau maitinamas per zondą malta silke su priedais – virškinimo fermentais, vitaminais, žuvų taukais. Gyvūnas po truputį stiprėjo ir po mėnesio jau palikęs laboratoriją prisijungė prie muziejuje besipliuškenančių jo gentainio būrio. Dabar Velykis sveria daugiau nei 50 kilogramų.
Arūnas Grušas, išslaugęs ir grąžinęs Baltijai 23 ruoniukus, pastebi, kad Velykis išsiskiria iš kitų augintinių nuolatiniu dėmesio reikalavimu.
„Vos tik pasirodau prie baseino, žiūrėk Velykis jau ir dainuoja, – šypsosi Arūnas. – Tačiau dėmesiu šio gyvūno nenorėjau lepinti, nes žinojau, kad jis turės grįžti į laukinę gamtą, kurioje reiks už viską kautis pačiam“.
Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Tokiems ruoniukams jau dvidešimt dveji metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą.
Jau keleri metai ir Aplinkos ministerija padeda muziejui rūpintis pamestinukais. Pernai buvo skirta 24 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.
„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“, – sakė Olga Žalienė.
Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai1
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės2
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...