Apie vagystę pranešti policijai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Telefono netekusi ir lombarde jį pati suradusi Klaipėdoje gyvenanti bulgarė du kartus mynė policijos komisariato slenkstį, bet nesugebėjo įrodyti, kad tapo nusikaltimo auka.

Siūlė paieškoti lombarde

Bulgarė Jelena jau keleri metai gyvena ir dirba Klaipėdoje.
Vieną liepos vidurio šeštadienį moteris su suaugusiu sūnumi ir keliais draugais sėdėjo ant suoliuko pėsčiųjų alėjoje netoli buvusio "Vaikų pasaulio".

Šalimais panašiai poilsiavo daugiau žmonių: vaikai žaidė smėlio dėžėje, jauni žmonės džiaugėsi šuniuku, greta sėdinėjo būrelis jaunų vyrų ir merginų.
Moteris pakalbėjo telefonu ir pasidėjo jį šalia ant suoliuko.
Praėjo dar šiek tiek laiko, kai Jelena apsižiūrėjo, kad nebeturi telefono. Visa draugija pradėjo dairytis, kur galėjo dingti išmanusis telefonas, apieškojo žolyną šalia suolo, dairėsi aplink.

Netoliese buvusi jaunų vyrų kompanija pastebėjo svetimšalių sumišimą. Kažkuris paklausė, kas atsitiko.
Išgirdę, kad dingo telefonas, jie pradėjo svarstyti, ar galėjo daiktą nugvelbti jų pažįstama panelė. Tada bulgarai prisiminė, kaip kažkokia mergina, visai neseniai buvusi šalia, staiga atsistojo ir nubėgo.

Vaikinai paminėjo savo pažįstamos vardą ir patarė paieškoti telefono lombarde.

Patarė telefoną išsipirkti

Kitą dieną Jelena nuėjo į arčiausiai esantį lombardą.
Ten dirbantis jaunuolis pavartė bulgarės atsineštus telefono įsigijimą liudijančius dokumentus ir nuėjo pažiūrėti užstatytų daiktų. Netrukus jis grįžo ir patvirtino, kad toks telefonas yra, bet jo atiduoti negalįs, nes daiktas esąs užstatytas.

"Jis man pasakė, kad galėsiu sumokėti 85 litus ir jį paimti, bet tik po rugpjūčio 12 dienos, nes tokios esančios taisyklės", – pasakojo svetimšalė.

Įsitikinusi, kad jos daiktas tikrai atsidūrė lombarde, moteris nuėjo tiesiai į 2-ąjį policijos komisariatą, kuris yra Žardės prekybos centro teritorijoje.

Laužyta rusų kalba Jelena aiškino, kas atsitiko, ir tikino žinanti, kur yra iš jos pagrobtas daiktas.

"Jie manęs pasiklausė ir pareiškė, kad čia – ne vagystė. Patarė eiti į lombardą ir sumokėti reikalaujamus pinigus. Bandžiau ginčytis, klausiau: jeigu kas nors man miegant iš po manęs ištrauktų paklodę ir pabėgtų su ja, jie taip pat sakytų, kad tai nėra vagystė. Policininkai juokėsi, bet pareiškimo nepriėmė, vis įtikinėjo, kad nusikaltimo nebuvo", – prisiminė moteris.

Dukart liko be pagalbos

Neliko kitos išeities, kaip laukti rugpjūčio 12-osios ir bandyti 1,3 tūkst. litų prieš porą metų kainavusį telefoną išsipirkti už reikalaujamą sumą.

Tačiau ir rugpjūčio viduryje ji negalėjo to padaryti. Lombarde moteris rado kitus darbuotojus, šie, kaip sugebėjo, paaiškino, kad rusų kalbos nesupranta, ir telefono išsipirkti neleido.

Jelena nusprendė dar kartą apsilankyti policijoje. Moteris turėjo vilties, kad dirbs kiti pareigūnai ir jai pavyks su jais susikalbėti.

Tačiau situacija pasikartojo, pareigūnai šypsojosi ir tikino – nusikaltimo nebuvo, policijai nėra pagrindo įsikišti.

"Bet kaip taip gali būti? Mano daiktas guli prie manęs, kažkokia mergina jį pagrobia ir nuneša į lombardą, ir tai nėra vagystė. Kažko aš nesuprantu. Gal pareigūnai mato, kad esu užsienietė, todėl taip atsainiai reaguoja į mano prašymą? Mano supratimu, čia ir darbo jokio nėra. Juk aš turiu telefono įsigijimo dokumentus, o tas asmuo, kuris jį užstatė, negali įrodyti, kad tai jo daiktas. Tereikia nueiti kelis šimtus metrų iki lombardo ir patikrinti", – guodėsi bulgarė.

Tikino nesusikalbėję

Trečią kartą kitatautę į policijos komisariatą atlydėjo dienraščio "Klaipėda" žurnalistai. Vakar čia dirbo tas pats budėtojas, kuris pirmą kartą su Jelena bendravo liepos mėnesį.

Šį sykį moteris buvo pakviesta į vidų, jos paaiškinimas užrašytas, o po to jai parodytas nusikaltėlių nuotraukų albumas.

Pareigūnas tikino, jog pirmą kartą atėjusi ši moteris neminėjo buvusi apvogta. Ji neva tik pasakojo, kad jos telefonas yra lombarde, minėjo jį užstačiusios merginos vardą.

"Ji nesakė, kad nori parašyti pareiškimą, ir vagystės neminėjo. Kalbėjo tik apie tai, kad nori iš lombardo pasiimti telefoną. Manau, mes aną kartą tiesiog nesupratome vienas kito. Iš to, ką moteris tada kalbėjo, aš supratau, kad telefoną paėmė jos pažįstama. Žodžiu, trūko
aiškumo. Aš rusiškai moku kalbėti ir suprantu, ką ji kalba, tiesiog galbūt ji neaiškiai dėstė aplinkybes", – kalbėjo pareigūnas.

Situacija nustebino vadovą

Atostogaujantį 2-ojo policijos komisariato vadovą pavaduojantis Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Vitalijus Čeponas nustebo, kad pareigūnai nepriėmė moters pareiškimo.

"Iki šiol apie šią situaciją nieko nežinojau. Taip paprasčiausiai nebūna. Mes priimame pareiškimus net tada, kai žmogus tiesiog pameta daiktą. Galiu tik spėlioti, kodėl taip galėjo atsitikti. Jeigu viskas buvo tikrai taip, kaip moteris sako, tai akivaizdu, jog buvo įvykdyta vagystė. Gali būti, kad ji neminėjo apie vagystę. Galbūt pasakojo, kad telefoną paėmė jos pažįstama, kad jie drauge leido laiką ir daiktas buvo paimtas savininkei žinant. Tiesiog fantazuoju ir netikiu, kad pareigūnai piktybiškai, juo labiau dėl jos tautybės, būtų nereagavę į skundą", – teigė V.Čeponas.

Pareigūnas patikino, kad situacija turėtų labai greitai išaiškėti, nes telefono savininkė turi dokumentus ir žino vagilės vardą.

Mobiliojo ryšio telefonų vagystės yra dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai. Pirmadienį uostamiesčio 2-ajame policijos komisariate buvo pradėta 12 ikiteisminių tyrimų, trys iš jų – susiję su telefonų dingimu. Tiesa, tą pačią dieną paaiškėjo, kad vieno nusikaltimo nebuvo.
Vaikas, pranešęs buvęs apvogtas, sakė netiesą.
Paaiškėjo, kad telefonas buvo tiesiog pamestas ir vėliau rastas autobuse, kuriuo važiavo.

Kovoja dėl statistikos

"Labai dažnai ateina žmonės ir atvirai pasako, kad pametė telefoną, prašo jį rasti pagal IMEI kodą. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis gali būti pradėtas tik esant nusikaltimo požymiams. Tokie atvejai, kai daiktas pametamas, o pranešama apie vagystę, yra labai dažni. Jie savotiškai gadina statistiką, nes būna įtraukiami į ikiteisminių tyrimų skaičių. Vėliau paaiškėjus, kad nusikaltimo nebuvo, pažymime juos prie išaiškintų tyrimų. Bet tokiu būdu atrodo, kad daugėja nusikaltimų, o tai nėra teisinga", – aiškino Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas.

Pareigūnų patirtis rodo, kad praradę telefoną žmonės neretai gudrauja, nes tik pranešę apie nusikaltimą gali tikėtis pagalbos. Neretai po tyrimo paaiškėja, kad jis buvo viso labo pamestas.

Tačiau prokurorai teigia, kad visokių gyvenimo situacijų matę policininkai iš pirmo žvilgsnio atskiria, ar reikalas perspektyvus. Jeigu tikimybė, kad kaltininkas bus rastas ar bent nustatytas yra lygi nuliui, bloginti neišaiškintų tyrimų statistiką nenorima.

Mūsų teisėsaugos sistemą kritikuojantys prokurorai nenori viešintis. Ne vienas jų teigė, kad dėl panašių atvejų yra kalta biurokratinė sistema, kai kiekvienas pareiškimas reiškia daugybės popierių rašymą, nepaisant, ar nusikaltimas bus išaiškintas.

Statistika yra vienas lemiamų veiksnių vertinant policininkų darbą. Kiekvienas pareiškimas yra augančio nusikalstamumo, o kartu – neigiamas pareigūnų darbo kokybės rodiklis.

Neretai patys policininkai skundžiasi dirbantys ne teisingumo naudai, o dėl geros statistikos.
Net atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti kvalifikuotai motyvuotas, kad žmogus galėtų jį apskųsti, o tam gaištamas laikas.

Tenka ieškoti nukentėjusiųjų

Policininkai tikina, kad kova dėl statistikos negali būti ir nėra lemiama priežastis, kodėl apie nusikaltimą pranešusiam asmeniui aiškinama, jog vagystės nebuvo.
Prokurorai tikina, kad pareiškimą pareigūnai privalo priimti bet kokiu atveju, o tada aiškintis, ar būta nusikaltimo.
Kita vertus, po panašių įvykių žmonės ima nebepasitikėti policija ir net ištikti nelaimės nesikreipia pagalbos į
pareigūnus.

Todėl ne kartą radę pas įtariamuosius vogtų daiktų pareigūnai būna priversti ieškoti jų šeimininkų, kurie apie nusikaltimą nebuvo pranešę.

Komentaras

Viktoras Kičiatovas

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas

Policininkai neturi teisės nepriimti pareiškimo. Situacija, kai į policiją atėjusi moteris nesulaukė pagalbos, iš jos nepriimtas pareiškimas, yra negera. Jeigu žmogui atrodo, kad pareigūnas elgiasi neteisėtai, gali jo veiksmus apskųsti. Pirmiausia asmuo gali kreiptis į komisariato viršininką, o jeigu nepasitiki, gali ateiti į priėmimą pas budintį prokurorą. Dar vienas būdas – raštu išdėstyti visą situaciją ir tokį pareiškimą atnešti į prokuratūrą. Tada prokurorai imsis priemonių. Turiu pripažinti, kad mes gauname skundų dėl pareigūnų veiksmų. Dalis informacijų nepasitvirtina, bet yra buvę ir tokių, kai buvo pagrindas kelti drausminę bylą.