Įmonės vertinimu, atsisakymas nagrinėti planus yra nepagrįstas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, todėl ji prašo panaikinti AAD šių metų balandžio ir birželio raštus, taip pat įpareigoti jį iš naujo įvertinti pernai ir šiemet pateiktus planus su priedais, pranešė Regionų administracinis teismas, gegužės ir liepos mėnesiais priėmęs nagrinėti du įmonės skundus.   

Pateikti šiuos planus „Grigeo Klaipėda“ privalėjo dar 2020 metų birželio 26 dienos AAD sprendimu – departamentas tuomet nustatė, kad bendrovė 2012–2019 metais į Klaipėdos sąsiaurį neteisėtai išleido ne mažiau kaip 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.

2024 metų birželį bendrovė pateikė AAD atnaujintą planą bei papildomus duomenis, įskaitant informaciją apie galimai natūraliai atsikūrusį ekologinį potencialą Kuršių mariose, tačiau departamentas šių metų balandį planą paliko nenagrinėtą, nes jis nepasikeitė nuo ankstesnio, kuriam jis nepritarė 2023 metų balandį.

Gegužę bendrovė pateikė patikslintą planą bei atsakymą į departamento pastabas, tačiau pastarasis birželį dėl tos pačios priežasties jį vėl paliko nenagrinėtą.

BNS anksčiau rašė, kad AAD sprendimą nenagrinėti „Grigeo Klaipėdos“ pateikto atnaujinto plano lėmė institucijų ir mokslininkų vertinimas. Be to, anot AAD, bendrovė plane neiškėlė aplinkos atkūrimo tikslo ir nenurodė atkūrimo būdų, nepagrindė siūlomų priemonių teigiamo poveikio konkrečiai pažeistai teritorijai.

Skelbta, kad bendrovė ir toliau siūlė šienauti nendres Kuršių marių pakrantėje bei finansuoti paviršinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimą, kurie, ekspertų vertinimu, nėra efektyvūs, neatkuria aplinkai padarytos žalos, o yra nukreipti tik į teršalų rinkimą, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė neigiamą poveikį aplinkai darė ne vienerius metus, jos išmesti teršalai yra išsklaidyti, modifikavęsi ir asimiliuoti į ekosistemą jau seniai.

Pasak AAD, bendrovė negali tiesiog rinkti tam tikrus teršalus ir prašyti tai laikyti jos išmestų teršalų surinkimu.

Be to, nendrių pjovimas būtų atliekamas trečiųjų asmenų iniciatyva jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, o „Klaipėdos vandens“ modernizavimą įgyvendina pati įmonė.

Kaip skelbė BNS, gamtai padarytą žalą nustatęs departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų įtarus, kad bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Šioje didelės apimties baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja Šiaulių apygardos teismas, kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų: apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, ekspertų išvados, papildomi dokumentai ir kiti tyrimui reikšmingi duomenys.