- Asta Aleksėjūnaitė, Paulius Viluckas, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro budėtojai pirminę informaciją apie išsiliejusius naftos produktus į Baltijos jūrą gavo 10.11 val.
„Pranešta, kad naftos produktai išsiliejo ne krovos metu. Į mus kreiptasi pagalbos, todėl aktyvavome jūrų paieškos ir gelbėjimo centro laivą „Šakiai“, į orą pakeltas sraigtasparnis, kuris turės patikslinti dėmės dydį ir jos dreifavimo kryptį“, – tikino Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro Eugenijus Valikovas.
Pirminiais duomenimis, į jūrą pasklido vieno kvadratinio kilometro dydžio teršalų dėmė.
„Nepasakyčiau, kad tai daug. Daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Jei šilta, naftos produktų dėmė gali būti didelė, bet teršalų bus mažai, nes sluoksnis bus plonas. Jei šalta, teršalų dėmės sluoksnis gali būti storesnis“, – paaiškino komandoras.
Jūrų paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ komanda, pagal protokolus, turi keturias valandas laivo parengimui ir išjudėjimui į operacijų vietą. Komanda laivui duota 11 val.
„Bet jie išplauks kuo greičiau iš uosto, kaip tik galės. Tačiau šiuo metu įvykio vietoje jau dirba Būtingės naftos terminalo apsaugos ir incidentų validavimo laivas. Jo pareiga – kuo greičiau imtis likvidavimo darbų, nutiesti užtvaras“, – aiškino E. Valikovas.
Iki Būtingės terminalo laivui „Šakiams“ teko nuplaukti 20 mylių.
Karinių jūrų pajėgų štabas informavo, kad laivas „Šakiai“ vykdo jūroje išsiliejusių teršalų likvidavimo operaciją.
JGKC budėtojas operacijai pasitelkė Karinių oro pajėgų budintį sraigtasparnį, dislokuotą KOP Paieškos ir gelbėjimo poste Nemirsetoje. Skrydžio metu nustatyta preliminarus naftos dėmės plotas, judėjimo kryptis.
KOP nuotr.
Teršalų likvidavimo operacijai aktyvuotas KJP paieškos, gelbėjimo ir teršalų likvidavimo laivas „Šakiai“. Šiuo metu teršalų likvidavimo operacijoje prie Butingės terminale taip pat dirbo Butingės terminalo samdomas vilkikas „St. Tengiz“.
Jūrų koordinacinio gelbėjimo centro sraigtasparnis jau yra šiuo metu įvykio vietoje, pilotai situaciją vertina iš oro.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis sako, kad išsiliejusių teršalų plotas preliminariai siekia apie vieną kvadratinį kilometrą. Dėl srovių ir vėjo jie juda ne prie kranto, o į atvirą jūrą link Latvijos.
Išsiliejo iki dviejų tonų naftos
Aplinkos minsiterija pranešė, kad pirminiais duomenimis išsiliejo iki dviejų tonų naftos.
Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.
Nustačius į jūrą patekusių teršalų kiekį, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią turės atlyginti terminalo valdytojas. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių.
„Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra“, – pranešime sakė S. Gentvilas.
Didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams – įvairioms antims, bet, ministro žodžiais, teršalų kiekis yra palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė minimali.
Tarša likviduota
enkijos koncerno „Orlean“ valdomai bendrovei „Orlean Lietuva“ priklausančiame Būtingės naftos terminale pirmadienį išsiliejus naftai, įmonė teigia nepastebėjusi teršalų pakrantėje nuo Šventosios iki Liepojos.
Bendrovė pirmadienio pavakarę patvirtino, kad dėl mechaninio pažeidimo terminalo akvatorijoje išsiliejo žaliavinė nafta.
„Šiuo metu avarijos vietoje aktyviai dirba „Orlean Lietuvos“ jūriniai vilkikai, avarijos padarinių likvidavimo grupė, bendrovės apsaugos komanda patruliuoja ir stebi pakrantę. Patikrinta Baltijos jūros pakrantė nuo Šventosios iki Liepojos – taršos nepastebėta“, – komentare BNS teigė „Orlean Lietuva“.
Pasak bendrovės, naftos išsiliejimas sustabdytas, o tikslus į aplinką patekusių teršalų kiekis bus žinomas likvidavus avariją.
„Orlean Lietuva“ teigia po incidento skubiai sukvietusi Ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, sudariusi incidento tyrimo komisiją. Bendrovės teigimu, dėl incidento jos veikla nesutriks.
„Naftos perdirbimo produktų gamykla Mažeikių rajone yra sukaupusi žaliavinės naftos rezervą, naftos perdirbimas vyks pagal planą“, – teigiama komentare.
Per Būtingės terminalą „Orlean Lietuva“ naftą importuoja nuo 2006 metų.
Nuo 1998 metų veikiančiame Būtingės terminale 2001 metais įvyko net dvi avarijos – tų metų lapkritį įtrūkus po vandeniu esančiai žarnai į jūrą pateko 59 tonos naftos, iš kurių buvo surinkta 10 tonų, o žala aplinkai tuomet buvo įvertinta 2,6 mln. litų. Prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl jūros teršimo.
Tuomet skelbta, kad žarnų gamintojas rekomendavo jas keisti kas trejus metus, tačiau tai nebuvo padaryta.
2001 metų kovą terminale pumpuojant naftą į Norvegijos tanklaivį „North Pacific“ dėl smarkaus vėjo nutrūko laivą prie plūduro laikęs lynas, o laivui ėmus dreifuoti nutrūko naftos transportavimo žarnos. Per incidentą į jūrą išsiliejo 3 tonos naftos, dalis jos pasiekė Latvijos teritorinius vandenis.
Pirmą kartą naftos pylimo į tanklaivius žarna trūko 1999-ųjų gruodį. Tuomet nafta į jūrą neišsiliejo.
Dar vienas incidentas Būtingės naftos terminale įvyko ir 2008 metų sausį, kai prie plūduro buvo iškraunamas tanklaivis „Stena Antarctica“. Skelbta, kad į jūrą tąkart buvo išpilta apie 400 kilogramų naftos, kuri pasiekė Šventosios pakrantę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...
-
„Klaipėdos vanduo“ informuoja: naktį iš ketvirtadienio į penktadienį vyks vandentiekio darbai
„Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad naktį iš lapkričio 28 d. į 29 d., t. y. iš ketvirtadienio į penktadienį, nuo 22 val. iki 6 val. bus vykdomi vandentiekio modernizavimo darbai. Dėl jų galimi laikini geriamojo vandens kokybės...
-
Baltijos jūros dugne aptiktas nuskendęs laivas
Tarptautinei žaliosios energetikos bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant tyrimus planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje Baltijos jūroje, aptiktas nuskendęs laivas. ...
-
Palangos gatvėse – naujovės2
Į Palangą atvykstantys poilsiautojai perspėjami dėl naujovių kurorto gatvėse – kai kur jau sumontuoti nauji greičio matuokliai. ...
-
Sniego trasoms – išbandymas šiluma
Klaipėdos rajono Lapių kaimo bendruomenė su nerimu dairosi į artėjančio gruodžio prognozes. Lūkuriuojama šaltuko, kad būtų galima imtis slidinėjimo trasų įrengimo. ...
-
Minint Klaipėdos bažnyčios atgavimo sukaktį – netikėta dovana
Sekmadienį minint Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 36 metų sukaktį, tikinčiųjų laukė staigmena – nežinomu norėjęs išlikti žmogus bažnyčiai padovanojo adoracijai skirtą monstranciją. Ji gali būti didžiausi...
-
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti – 1,2 mln. eurų
Klaipėdos kultūros ir meno projektams finansuoti ateinančiais metais suplanuota skirti daugiau nei 1,2 mln. eurų, pranešė miesto savivaldybė. ...