Į policiją atėjo šeštadienį

„Šiuo metu kiekvienas mūsų turime būti ypač atidūs ir įtarūs. Kalbu ir apie tuos, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, ir tuos, kurie nesinaudoja internetu ir net neturi kompiuterio. Yra keli paprasti patarimai, kurie leistų neužkibti ant nusikaltėlių kabliuko, bet kiekvienas apie juos turi žinoti ir jais naudotis“, – kalbėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis.

Pirmadienį po pietų jo pavaldiniams buvo paskirtas tirti iki šiol Klaipėdoje negirdėtas sukčiavimo atvejis.

Sukčių mėnesį mulkinta 71 metų nukentėjusioji pardavė savo butą, o gautus pinigus atidavė nusikaltėliams.

Į policiją parašyti pareiškimą susivokusi moteris atėjo šeštadienio popietę.

Kodėl ji tai padarė tik tada, kai viskas buvo prarasta? Kas ją atvedė į protą ir privertė susivokti, kad per patiklumą ji prarado būstą ir pinigus?

Į šiuos klausimus pareigūnai pirmąją šios savaitės dieną dar neturėjo atsakymo.

Kol kas pareigūnai negavo teisėtai šios moters būstą įsigijusių asmenų pareiškimo, bet ir jie turėtų sunerimti.

Klausė, ar planuoja sandorį

Rusakalbė klaipėdietė policininkams pasakojo, kad kovo 21 dieną sulaukė skambučio iš žmogaus, kuris prisistatė esąs telekomunikacijų bendrovės atstovas ir pranešė jai, jog baigiasi sutarties terminas.

„Geranoriškas“ darbuotojas bandė sužinoti moters elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, bet greitai suprato, kad moteris nesinaudoja internetu, turi tik banko kortelę ir klasikinis pinigų iššlavimo iš sąskaitos būdas nepasiseks.

Labai greitai šiai moteriai paskambino kitas asmuo. Panašu, kad tai buvo banko darbuotoju apsimetęs žmogus. Jis paklausė, ar ji tikrai ketina parduoti savo butą.

Zigmas Turskis. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiekvienas mūsų turime būti ypač atidūs ir įtarūs.

Toks klausimas nustebino klaipėdietę, nieko panašaus ji neketino daryti.

Nepažįstamas pašnekovas tuomet pareiškė, kad kažkas neaiškaus ir įtartino vyksta su jos turtu, galbūt kažkas be jos žinios ketina parduoti jos butą.

Galima tik įsivaizduoti, koks išgąstis sukaustė pensininkę, bet pašnekovas paskubėjo ją nuraminti ir pažadėjo, kad visus nesklandumus jai padės išspręsti sumanus, panašius nusikaltimus įgudęs demaskuoti policijos pareigūnas.

Prisistatė aktoriaus vardu

Vadinamasis policininkas paskambino netrukus. Prisistatė – Dmitrijus Milleris. Visai kaip garsus rusų kino aktorius, todėl galbūt jo vardas ir pavardė rusakalbei moteriai pasirodė pažįstami bei nekeliantys abejonių.

Ne kartą su klaipėdiete per „WhatsApp“ programėlę jis bendravo ir vaizdo konferencijos būdu.

Moteris matė vyro veidą. Kad labiau auką įtikintų, jis vilkėjo policininko uniforma. Tiesa, kokios šalies tai buvo uniforma ir kokiais ženklais ji buvo pažymėta, kol kas nežinia.

„Policininkas“ ilgomis kalbomis įtikino moterį, kad būtina pagauti sukčius, todėl reikia fiktyviai parduoti jos būstą, tada bus galima išsiaiškinti, kas norėjo įvykdyti suktybę.

Pokalbių buvo labai daug, moteris neturėjo atokvėpiui laiko, visą mėnesį ištisai buvo atakuojama telefonu, klausėsi pasakų apie įtariamų nusikaltėlių tinklą.

Ji patikėjo, kad tyrimo sėkmė įmanoma tik tokiu atveju, jei apie vykdomą operaciją neprasitars niekam: nei artimiesiems, nei policijai, nei bankui, nei notarui. Esą tik operacijos slaptumas gali lemti jos sėkmę.

Atrodo, kad moteris buvo labai išsigandusi ir visiškai pavaldi Dmitrijaus Millerio vardu prisistačiusios asmens valiai.

Apgavo ir notarą

Kol kas galima tik spėlioti, kad savo butą pietinėje miesto dalyje turėjusi moteris pasiskelbė parduodanti pigiau nei jis vertas rinkoje.

Netrukus atsirado pirkėjai, gali būti, kad jie taip pat nenutuokė, jog buto pardavėja yra mulkinama.

Notarui buto šeimininkė aiškino – savo būstą nusprendė parduoti, nes ketina apsigyventi su sūnumi. Ši situacija nenustebino notaro, todėl pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta ir įsiteisėjo.

Po kiek laiko pas 71-erių moterį atėjo policininko pagalbininkas ir paėmė iš jos banko kortelę, lapelį su PIN kodu ir 5 tūkst. eurų grynaisiais.

Taip patikli klaipėdietė prarado 56 tūkst. eurų.

Neviltis: pagaliau suvokusi, kad visą mėnesį buvo apgaudinėjama, moteris suskubo į policiją. / Pexels.com nuotr.

Moteris jau, ko gero, buvo apsidžiaugusi, kad įtampa ir baimė dėl gresiančios „apgavystės“ pagaliau baigėsi.

Bet dar didesnis netikėtumas jos laukė, kai ji suprato ar buvo kažkieno atvesta į protą, kadilgą laiką buvo mulkinama ir padarė didžiausią savo gyvenime kvailystę.

D. Milleriu prisistatė ne kartą

Matyt, auka buvo tokia sukrėsta šio suvokimo, kad nelaukė pirmadienio ir nuskubėjo į policijos komisariatą jau šeštadienio popietę.

„Mes tokių situacijų dar nesame tyrę. Dar labai daug aplinkybių teks aiškintis. Kol kas atrodo, kad sukčiavimas prasidėjo nuo paprasto bandymo apgauti, bet kai nusikaltėliai suprato, kad auka nesinaudoja elektronine bankininkyste, įsijungė kitas apgaulės mechanizmas. Matyt, moteris pasidavė kalbinama ir papasakojo nemažai duomenų apie save, – svarstė Z. Turskis. – Žmonėms verta įsisąmoninti kelis paprastus dalykus. Pirmiausiai žinoti, kad nei banko tarnautojai, nei policininkai niekada neprašo perduoti jiems pinigų ar kortelių, nereikalauja kažkam kažko nesakyti, juo labiau nekalba nevalstybine kalba. Beje, Dmitrijumi Milleriu sukčiai prisistatė ne pirmą kartą.“

Pasakodamas, ką dar verta žinoti, pareigūnas priminė, kad PIN 2 kodas skirtas tik atlikti finansines operacijas, bet niekada nenaudojamas tam, kad būtų galima identifikuoti patį asmenį, kaip teigia aferistai.

Be to, paspaudus šį skaičių derinį kompiuterio ar telefono ekrane iššoka aiškus užrašas, informuojantis, kad bus atliekamas pinigų pervedimas.

Iškart padėti ragelį

Kai žmonės išreiškia nusistebėjimą, kad jiems skambinantis „banko“ darbuotojas bendrauja rusiškai, sukčiai pribloškia sakydami, esą pats pašnekovas pažymėjo varnelę, nurodydamas, kad elektroninėje bankininkystėje informacija būtų pateikiama šia kalba.

Dar vienas patarimas – labai atidžiai rinkti ir tikrinti oficialių įstaigų elektroninius adresus, nes sukčiai pagamina panašius puslapius ir naudojasi žmonių patiklumu.

Dar vienas pareigūnų patarimas – jeigu sulaukė skambučio, keliančio abejonių, verta iškart padėti ragelį ir pabandyti perskambinti nurodytu telefonu.

Apgavikams prisiskambinti nepavyks, nes jie į programėlę suveda išgalvotą numerį arba naudojamasi niekuo dėto žmogaus telefono numeriu.

Be to, visada galima paskambinti ar nueiti į įstaigą, kurios vardu dangstėsi skambinantysis, ir pasitikslinti, ar išgirsta informacija teisinga.

Faktai ir skaičiai

Klaipėdos apskrityje šiemet iki balandžio 29 d. pradėti 156 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, iš jų 103 – dėl sukčiavimo el. erdvėje, dėl neteisėto svetimos banko kortelės ar jos duomenų panaudojimo – 63, iš jų dėl el. erdvėje įvykdytų tokio pobūdžio nusikaltimų – 50.

Klaipėdos miesto policijos komisariate per šį laiką pradėti 95 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, iš jų dėl sukčiavimo el. erdvėje – 61.

Didžiausios išviliotos pinigų sumos iš klaipėdiečio – apie 200 tūkst. eurų, o užsienyje gyvenantis lietuvis Klaipėdos pareigūnams pranešė praradęs apie 600 tūkst. eurų.

2024 m. Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 457 sukčiavimo tyrimai, iš jų el. erdvėje – 242 ikiteisminiai tyrimai, dėl svetimos kortelės ar jos duomenų panaudojimo 175 tyrimai, iš jų el. erdvėje – 138 tyrimai.

Klaipėdoje dėl sukčiavimo pradėti 294 tyrimai, iš jų el. erdvėje – 141 ikiteisminis tyrimas dėl svetimos kortelės ar jos duomenų panaudojimo – 104, iš jų el. erdvėje – 79 tyrimai.