Klaipėdos areštinėje kalėjęs jonaviškis, per teismą bandęs išsireikalauti nemenkos kompensacijos už neva patirtą žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, reikalautų pinigų negaus.
Panoro pinigų
Klaipėdoje už gėjų reketavimą nuteistas jonavietis Aidas Klapatauskas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, reikalaudamas jo naudai iš valstybės priteisti dvidešimt tūkstančių litų (5792 eurus).
Mat uostamiesčio areštinėje, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pažeistos jo teisės.
Pernai sausio pabaigoje A.Klapatauskas išgirdo nuosprendį, kuriuo buvo trejiems metams įkalintas už tai, kad kartu su bendrininkais reketavo homoseksualius vyrus.
Nežinia, kas paskatino šį nuteistąjį reikalauti pinigų. Gali būti, kad tokį bandymą pasipelnyti inspiravo kitų kalinių veiksmai bei nedideli jų laimėjimai.
Paskaičiavo net centimetrus
A.Klapatauskas savo ieškinyje teigė, kad nuo 2010 metų kovo 28-osios iki praėjusių metų sausio 22 dienos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jis buvo laikomas šaltose, drėgnose, nevėdinamose, tamsiose kamerose. Pasak A.Klapatausko, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose.
Nuteistasis skundėsi, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pasivaikščiojimo kiemeliai labai maži, o pasivaikščioti buvo galima tik kartą per parą po 1 valandą.
Teigia, jog kamerose buvo netinkamai įrengti tualetai, į kalinimo patalpas nepateko dienos šviesa, nebuvo tinkamos ventiliacijos, netinkami baldai.
A.Klapatauskas skundėsi, kad kamerose buvo tarakonų ir žiurkių, dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę ir tai tik po 15 minučių, maža tiekiamo maisto energetinė vertė. Jis pažymėjo, jog areštinės konstrukcijose esantis asbestas kėlė pavojų jo sveikatai.
Pažemino kalinio orumą
Areštinėje nuteistasis pasigedo taksofono būdelės, pareigūnų iškvietimo mygtukų. Jis teigė, kad areštinės pareigūnai smurtavo, o atliekant asmens ar daiktų apžiūras buvo žeminamas jo orumas, iš jo tyčiotasi.
Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog nurodyti pažeidimai prilyginami nežmoniškoms gyvenimo sąlygoms ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvenciją. A.Klapatauskas teismui pareiškė, kad dėl areštinės neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, vyras guodėsi nuolat jaučiantis baimę, apatiją.
Pripažinimas reiškia satisfakciją
Areštinės vadovas Sigitas Bulovas liudijo teisme ir paaiškino, jog higienos prižiūrėtojai jokių priekaištų dėl kalinių gyvenimo bei maitinimo neturi.
Tik kelias dienas A.Klapatauskas buvo laikomas sąlygomis, kai vienam kaliniui tenkantis plotas keliomis dešimtimis kvadratinių centimetrų buvo mažesnis nei numatomos normos.
Be to, nuteistasis nepateikė jo sveikatos pablogėjimą įrodančių dokumentų.
Kalinimo uostamiesčio areštinėje metu jis nesiskundė pareigūnų veiksmais, neprašė, kad jį apžiūrėtų medikai.
Teismas išnagrinėjo bylą ir konstatavo, jog, taikant nusistovėjusią praktiką, pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.
A.Klapatausko skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Naujausi komentarai