Amžino poilsio vieta dviem klaipėdietėms tapo kone kovų lauku, nors garbaus amžiaus moterys nėra ne tik giminaitės, bet ir nebuvo pažįstamos. Likimas jas suvedė, kai abiejų artimieji buvo palaidoti greta.

Nesantaiką pagimdė takas

75-erių klaipėdietė Olga Jacenko Joniškės kapinėse jau daug metų lanko savo vienintelių ir artimiausių žmonių kapus. Čia viename kape palaidoti du jos broliai.

Moteris tikina, kad šiltuoju metų laiku čia ateina kas antrą savaitę, kapas visada prižiūrimas ir tvarkomas.

Prieš keletą metų, kai O.Jacenko sumanė, kad kapą bus lengviau prižiūrėti, jei jis bus uždengtas plytelėmis, moteris jomis išklojo ir takelį tarp brolių ir gretimo palaidojimo.

Šalia esantį kapą prižiūrinti 82-ejų Aleksandra Grass buvo nepatenkinta, todėl O.Jacenko sutiko, kad plytelės nuo tako būtų nuimtos.

Šis įvykis buvo bene pirmasis nesantaikos tarp moterų grūdas.

Rado apdegusį paminklą

Vėliau O.Jacenko rasdavo nuo brolių kapo nurautas gėles, nuskintus jų žiedus, išvartytas žvakes, nors audrų tuo metu nebūdavo.

Moteris manė, kad jai taip kerštaujama. 2013 metų Visų šventųjų dienai moteris papuošė brolių kapą. Padėjo puokštę, pasodino gyvų gėlių, padėjo kapų žvakių.

Kaip ir daugelis žmonių, į kapines ji atėjo tik praslinkus žiemai.

Vėliau O.Jacenko pasakojo tikėjusi, jog po žiemos gėlės galėjo būti nebedailios, o puokštė – vėjo nublokšta. Bet tai, ką pamatė, ją tiesiog pribloškė.

Moteris neberado savo pasodintų gėlių, ten, kur jos turėjo būti, tegu net nušalusios, nebuvo likę nė šaknų pėdsako. Gedulo žvakių indeliai buvo aprūkę ir suskilę nuo karščio, puokštė nudegusi, o antkapinis paminklas aprūkęs.

Moteris nebuvo mačiusi, kad stikliniuose indeliuose deginamų žvakių liepsna būtų taip suniokojusi viską aplinkui. Juk šie indai apsaugo ne tik liepsną, bet ir viską aplink ją.

O.Jacenko galvoje atsirado vienintelis logiškas situacijos paaiškinimas – kažkoks piktavalis pripylė į žvakes degaus skysčio ir taip suniokojo kapą.

Iškvietė viršininkę ir komisiją

Ši moteris turi draugę, kuri ilgus metus dirbo prokurore, tad mokėjo patarti, kaip teisiškai teisingai pasielgti. Įskaudinta klaipėdietė pasikvietė Kapinių priežiūros tarnybos viršininkę Ziną Stankienę ir visą komisiją, kuri užfiksavo situaciją.

O.Jacenko nusprendė, kad jos brolių kapas buvo išniekintas, ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir išaiškinti kaltieji.

Prokurorai tyrimą atlikti pavedė uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato pareigūnams. Policininkai atliko visus formalumus.

Teismo ekspertams buvo duota užduotis atlikti ekspertizę. Iš įvykio vietos buvo paimti žemių mėginiai bei sudužęs žvakės indas. Specialistai turėjo atsakyti, ar ant šių objektų būta degaus skysčio.

Atlikto tyrimo vertė įvertinta pinigais. Ekspertų darbas kainavo 169,18 euro arba 584,13 lito. Tai yra valstybės išlaidos.

Specialistai konstatavo, kad tyrimui pateiktuose mėginiuose degių skysčių pėdsakų nerasta.

Remdamasi šia išvada tyrėja nutraukė ikiteisminį tyrimą. Vienintelis motyvas – nepadaryta nusikalstama veika.

Įsisuko skundų karuselė

O.Jacenko buvo labai įskaudinta ir norėjo, kad pareigūnai atidžiai ištirtų šį įvykį, todėl padedama draugės apskundė šį sprendimą Klaipėdos apygardos prokurorams. Šie nutarė netenkinti skundo.

Tada moteris apskundė juos ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ji tvirtino, kad pareigūnai nusprendė nutraukti tyrimą, neišsiaiškinę visų įvykio aplinkybių. O.Jacenko įsitikinimu, nuotraukos įrodo, kad kapas buvo išniekintas. Be to, pareigūnai net nebandė aiškintis, ar be pašalinio poveikio gamykloje pagamintos žvakės savaime galėjo užsiliepsnoti taip, kad suskiltų ir suodžiais pasidengtų stiklinių indų stiklas, aprūktų paminklas.

Moteris norėjo, kad specialistai išsiaiškintų, ar suodžiai susidarė vien nuo žvakės, ar juose buvo kokių nors pašalinių medžiagų, kurios galėjo sukelti tokią didelę paminklą apgadinusią liepsną.

Ir ikiteisminio tyrimo teisėja atmetė O.Jacenko skundą. Moteris nenusileido ir parašė dar vieną skundą – Klaipėdos apygardos teismui. Jame paprašė panaikinti visas nutartis.

Gėlių daugiau nebeniokoja

Atkakli klaipėdietė niršta, kad teisėsaugininkai nesupranta jos pykčio priežasties. Ji yra nusiteikusi kovoti iki paskutinės instancijos. O jei galiausiai  paaiškėtų kaltininkas, pareikalautų atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Ji gali sudaryti ne vieną tūkstantį eurų.

Moteris įsitikinusi, esą Klaipėdoje nėra kito žmogaus, kuris būtų toks piktas ant jos, kaip gretimą kapą tvarkanti senolė.

Nors teisinėmis priemonėmis įrodyti kaltę O.Jacenko nepavyksta, ji džiaugiasi, kad nuo to laiko, kai pradėjo žygius pas teisėsaugos pareigūnus, brolių kapo niekas nebeliečia. Ji niekada nerado išvartytų ar pavogtų gėlių, išmėtytų žvakių ar kitokio kenkimo pėdsakų.

"Man teko daug gyvenime patirti, bet tokio žmogaus nesu dar sutikusi. Suprantu, kodėl ji širsta. Manė, kad mano giminaičio kapas yra apleistas ir ji galės jį užimti. Bet jai nepasisekė, todėl dabar bando išlieti tulžį. Buvau policijoje apklausiama. Maniau, kad viskas jau baigėsi. Juk tai visiška kvailystė", – kalbėjo A.Grass.

Senolė įsitikinusi, kad gaisras ant kaimynės prižiūrimo kapo galėjo kilti, kai žvakės liepsna uždegė dirbtinių gėlių puokštę. Tačiau tai esąs tik šios klaipėdietės spėjimas, nes ji įvykio nematė.

Kape – buteliukas su laišku

A.Grass ne kartą buvo apklausta pareigūnų ir turėjo teisintis. Jos pozicija vienareikšmė. Senolė pripažįsta, kad konfliktų su O.Jacenko būta. Kartą savo artimojo kape ji rado įkastą buteliuką su jai adresuotu laiškeliu. Jame esą buvo grasinama.

Tačiau O.Jacenko tvirtina negrasinusi. Kadangi kapinėse nesutinka šios moters, norėjo ją įspėti, kad nenuleis rankų ir jei dar kartą pasiges gėlių ar ras kitokių kenkimo pėdsakų, kreipsis į policiją. Šį raštelį ji įdėjusi į stiklainiuką nuo majonezo ir pastačiusi prie kaimyninio paminklo, o kad vėjas jo nenuverstų, apibėrė žemėmis.

A.Grass liudijo mačiusi apdegusį greta palaidotų žmonių antkapį ir pamaniusi, kad taip atsitiko dėl paliktų degančių žvakių. Pensininkė dievagojosi nedariusi nieko blogo ir neturėjusi nė minties ką nors deginti.

Ji įsitikinusi, kad O.Jacenko ją apkalba, nes yra pikta už tai, kad ši pareikalavusi nuardyti tako plyteles, paklotas ant jos artimojo kapo.

Pykstasi ir giminės

Kapinių priežiūros skyriaus viršininkė Z.Stankienė tikino negalinti pasakyti, kodėl dvi pagyvenusios moterys taip ilgai konfliktuoja. Juk kapinėse gyviesiems nėra kuo dalytis.

Valdininkė tikėjosi, kad po pareigūnų įsikišimo ši nesantaika nurims. Tiesa, neseniai O.Jacenko skambino Z.Stankienei ir sakė, kad ateis pasikalbėti, bet iki šiol nebuvo užsukusi.

"Kapinėse visko pasitaiko. Neretai net tą patį kapą prižiūrintys giminaičiai pykstasi. Tai gėlės netinka – vieni išrauna ir pakeičia jas kitomis, tada kiti rodo nepasitenkinimą. Kur kas dažniau žmonės pyksta, kai randa kapą, apkratytą žemėmis ar apgadintą paminklą. Taip dažniausia atsitinka greta laidojant žmogų arba statant paminklą", – pasakojo Z.Stankienė.

Tačiau O.Jacenko ir A.Grass atvejis, pasak Z.Stankienės, yra išskirtinis.

Vasarą liepsnoja durpės

Paklausta apie kapų žvakių saugumą Z.Stankienė teigė niekada nekreipusi dėmesio ir nežinanti, ar stikliniuose induose parduodamos kada yra sukėlusios gaisrą.

"Yra buvę, kad karštą vasaros dieną ant kapų užsidega durpės. Tada tiesiog užpilame vandens, ir tuo viskas baigiasi", – tikino kapinėse dirbanti moteris.

Klaipėdos 1-ojo policijos komisariato pareigūnai, kurių prižiūrimoje teritorijoje yra Joniškės kapinės, tikino, kad tokių pareigūnus pasiekiančių tyrimų, be minėtojo, nėra buvę. Tiesa, prieš keletą metų šiose kapinėse vieną naktį siautėjo vandalai, bet jie buvo demaskuoti ir nubausti.

Policininkai, atidžiai tyrę kapo apdeginimo faktą, nenustatė, ar tai buvo žmonių veiklos padarinys, todėl tyrimą nutraukė.

Komentaras

Irina Valadkienė

Klaipėdos apygardos prokuratūros
Klaipėdos apylinkės prokurorė

Nėra nė mažiausių duomenų, kurie leistų teigti, kad kapas galėjo būti padegtas. Aš nesu didesnė specialistė už ekspertus, todėl ir prašome jų išvadų. Būtent todėl nustatėme, kad nusikaltimas nebuvo padarytas. Jei būtų bent užuominų apie piktybinę kažkieno veiklą, tada tyrimą būtume sustabdę ir formulavę, kad nenustatytas kaltininkas. Mano galva, tai yra ne baudžiamojo proceso objektas. Kapo išniekinimas pagal įstatymą galėtų būti traktuojamas tokiu atveju, kai neapykanta ir veiksmai turėtų būti nukreipti į ten palaidotą mirusįjį. Klasikiniu atveju tai galėtų būti nuversti ar sudaužyti paminklai, iškasinėtas kapas ar net išniekintas velionio kūnas. Kai dvi seserys nesutaria ir viena kitos pasodintas gėles rauna, tokio įvykio negalime vadinti kapo išniekinimu. Būtų gerai, kad abi moterys duotų ramybę mirusiesiems. Manau, labiausiai joms padėtų psichologai ar kokie nors tarpininkai. Jei moterys neranda kitos išeities, tegu eina į teismą ir civiline tvarka bylinėjasi dėl patirtų nuostolių. Bet taip elgtis žmonės nenori, nes kiekvienas supranta, kad negalės nieko įrodyti. Be to, bylinėjantis reikės mokėti žyminį mokestį, kuris yra savotiška drausminanti priemonė. Kreipiantis į prokuratūrą jokių drausminančių priemonių nėra, todėl galima rašyti šiai institucijai viską, kas tik patinka. Taigi prokuratūra tiria ir vandens, ir šunų mokesčius, ir kas kapinėse susipyko. Valstybės lėšos turi būti skiriamos nusikaltimams tirti, o ne žmonių principams spręsti. Manau, nustatyti kapų plotus bei jų priežiūros taisykles yra ne prokuratūros darbas. Mano darbas tirti nusikaltimus, ir aš tą darbą dirbsiu. Bet jeigu nusikaltimo nėra, jo nepadarysi, kad ir kaip kas to norėtų.