Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir atmetė nuteistų bendrovės direktoriaus Gintauto Matulevičiaus, jo pavaduotojo Mindaugo Karpičiaus, įmonės bei jų gynėjų kasacinius skundus, patvirtindamas, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl kaltinamųjų nuteisimo yra teisėti ir pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad bendrovė bei šios įmonės direktorius ir jo pavaduotojas padarė didelę – 5,2 mln. žalą žemei ir suniokojo saugomą teritoriją Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išpildami statybines atliekas – neperdirbtą, frezuotą asfaltą – ant miško ir gruntinių kelių.

Bylos duomenimis, 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais nuteistieji pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktus ir davė nurodymus savo darbuotojams išvežti bei išpilti frezuoto asfalto atliekas, kurios pagal teisės aktus turėjo būti perduotos atliekų perdirbėjui.

Tyrimas parodė, kad statybinės atliekos buvo išvežtos į tris skirtingas vietas, įskaitant miško keliukus, kur buvo užteršta daugiau nei 3 tūkst. kv. metrai žemės. Ši situacija sukėlė ilgalaikius neigiamus padarinius, o specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad aplinkai padaryta žala siekė daugiau nei 5 mln. eurų.

Pirmos instancijos teismas abu vyrus ir juridinį asmenį pripažino kaltais.

Klaipėdos apygardos teismas tuomet G. Matulevičiui skyrė 25 tūkst. eurų, M. Karpičiui – 20 tūkst. eurų, o bendrovei – 50 tūkst. eurų baudas, tačiau jie buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo.

Aplinkos apsaugos departamento pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir iš juridinio asmens priteisė atlyginti 4,86 mln. eurų eurus aplinkai padarytos žalos atlyginimui.

Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad bendrovė ir jos vadovai pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo.

Tenkindamas prokuroro ir civilinio ieškovo skundus, papildė nuosprendį svarbia aplinkybe, kurią ankstesnis teismas buvo pašalinęs – nuteistieji privalo atsakyti ir dėl 80,773 tonos frezuoto asfalto atliekų išpylimo ant kelio dalies nuo Neringos-Smiltynės plento sankryžos link Žaliojo kelio Neringoje.

Teismas nustatė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta 370,6 tūkst. eurų žala žemei, taip pat buvo sužalota miško paklotė, žolinė danga ir želdiniai, sukeliant vizualinę taršą ir pakeitus natūralų kraštovaizdį.

Remiantis šia išvada, apeliacinio teismo nuosprendžiu iš bendrovės civiliniam ieškovui priteista suma padidinta iki 5,23 mln. eurų.

Nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės paliktos nepakeistos.

LAT nutartis galutinė ir neskundžiama.