Žvynelinė yra daugiau nei tik odos liga

Gali sukelti negalią

Tai, kad žvynelinė nėra tik odos liga, įrodė pastarojo dešimtmečio medicinos praktika ir moksliniai tyrimai. Taip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytoja reumatologė dr. Inesa Arštikytė.

Anot jos, žvynelinė yra sisteminė liga, žalojanti ne tik odą ar nagus, bet ir kraujagysles, sausgysles, sąnarius, stuburą. Ji taip pat turi įtakos širdies bei kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir depresijos išsivystymui. Medikė pažymi – nors dažniausiai žvynelinė pažeidžia nagus bei odą, daliai pacientų nustatomas psoriazinis artritas.

„Įvairios mokslinės studijos rodo – su šiuo, žvynelinę lydinčiu sąnarių uždegimu, susiduria apie 42 proc. šia liga sergančių pacientų. Psoriazinis artritas įprastai išsivysto sulaukus 30–40 metų amžiaus. Moterims dažniau simetriškai pažeidžiami daugelis smulkių ir stambių sąnarių, o vyrams pasireiškia stuburo pakenkimai. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad psoriazinis artritas – vien suaugusiųjų liga. Juo serga ir vaikai, o šį uždegimą gali sukelti ne vien paveldėjimas, turintis didžiausią įtakos žvynelinės išsivystymui, bet ir išorės veiksniai“, – akcentuoja dr. I. Arštikytė.

Medikė priduria – psoriazinis artritas yra ypač klastingas, mat apie uždegimo pradžią kartais net neįmanoma įtarti. Juolab, sako specialistė, kad net 15 proc. žvynelinės atvejų odos ir sąnarių pokyčiai randasi vienu metu, o 5 proc. atvejų sąnarių – anksčiau už odos pažeidimus.

„Taigi psoriazinis artritas gali pasirodyti kaip visiškai kita problema. Jam būdingi įprasti simptomai – pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai ir darbingumo sumažėjimas. Tačiau tuomet uždegimas jau būna pažeidęs sąnarius ar stuburą. Tai ir yra didžioji jo klasta: nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti psoriazinį artritą – dažniausiai randami padidėję uždegimo laboratoriniai rodikliai, tačiau jie gali būti ir normos ribose. Ligą atpažinti leidžia ir radiologiniai sąnarių bei stuburo tyrimai. Diagnozavus psoriazinį artritą privalu laiku pradėti medikamentinį gydymą. Tik taip galima užkirsti kelią negrįžtamam sąnarių pažeidimui, deformacijoms, sąnarių funkcijos sutrikimui. Vis dėlto maždaug ketvirtadaliui pacientų pasiekti geros ligos kontrolės nepavyksta net ir taikant moderniausius medikamentus. Todėl dalis sergančiųjų gali patirti negrįžtamus stuburo ar sąnarių pažeidimus, kurie sukelia negalią“, – neguodžia dr. I. Arštikytė.

Blogiausias scenarijus – išvengiamas

Visgi negalia, kurią gali patirti sergantieji žvyneline, yra dar neblogiausias scenarijus šiems pacientams. Apie tai kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė. Medikė pažymi – negydoma žvynelinė gali sukelti net mirtį.

„Sergant žvyneline, rizika patirti galvos smegenų insultą padidėja 60 proc. ir net tris kartus dažniau susergama miokardo infarktu. Pabrėžtina, kad mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 40 proc. didesnis nei žvyneline nesergančių žmonių. Taip nutinka todėl, kad odos pažeidimą žvynelinės pacientams sukeliantis sisteminis uždegimas pažeidžia viso kūno kraujagysles. Labai svarbu ir tai, jog tokios komplikacijos susijusios ne su amžiumi, o ligos sunkumu. Mat kuo žvynelinė sudėtingesnė bei didesnę dalį odos pažeidžia, tuo tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga“, – sako E. Čiburienė.

Todėl gydytoja kardiologė rekomenduoja kiekvienam žvynelinės pacientui įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nustatyti papildomus pavojų sukeliančius veiksnius. Anot medikės, pacientas turi žinoti, koks jo kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio koncentracija. O nustačius rizikos veiksnius, juos būtina koreguoti.

„Privalu naudoti kraujospūdį mažinančius vaistus, pasitelkti cholesterolio kiekį organizme kontroliuojančią dietą ar medikamentus, gydyti cukrinį diabetą. Reikia paminėti, kad didelę įtaką žvynelinės vystymuisi turi ir alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Taigi turime judėti daugiau, gyventi bei valgyti sveikai. Galime tik pasidžiaugti, kad klaipėdiečiams nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų skyrimo tvarkai, gali būti paskirta moderniausia šiuo metu biologinė terapija. Nors ji neišgydo žvynelinės, tačiau slopina uždegimą, efektyviai sumažina ligos simptomus, paūmėjimus ir progresavimą bei stipriai pagerina gyvenimo kokybę. Šie biologiniai vaistai taip pat mažina kraujagyslių sienelės pažeidimą bei padeda išvengti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių ligos komplikacijų“, – akcentuoja E. Čiburienė.

Būtinas kompleksinis įsitraukimas

Žvynelinės pacientus laiku susirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos į specialistus ragina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė gydytoja psichiatrė prof. dr. Vesta Steiblienė. Specialistė tikina – žvynelinė yra kompleksinė problema, kuri gali žaloti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.

„Daugelis esame pastebėję – mūsų oda atspindi patiriamus jausmus. Priklausomai nuo nerimo, baimių, pykčio ar kitų emocinių išraiškų, ji gali parausti, pabalti, pašiurpti ar suprakaituoti. Jei patiriame pernelyg daug streso ir neigiamų emocijų, organizme, tikėtina, susidarys laisvaisiais radikalais vadinamos medžiagos. Jos aktyvuoja smegenis saugančią mikrogliją ir tai tampa viena iš smegenų sisteminio uždegiminio proceso priežasčių, veikiančių neuromediatorių sistemas bei sukeliančių depresinius ir nerimo sutrikimus. Panašūs uždegiminiai pokyčiai vyksta visame organizme, o tai gali būti veiksnys, skatinantis žvynelinės išsivystymą ar ligos paūmėjimą. Žinoma, visi esame labai skirtingi, turime nevienodą atsparumą stresui. Mus įvairiai veikia ir tokie patys potyriai bei rūpesčiai. Taigi vieno atsakymo, kokie stresiniai veiksniai turės įtakos ligai, paprasčiausiai nėra. Tačiau abipusis ryšys tarp žvynelinės ir mūsų emocinės sveikatos neabejotinai egzistuoja. Ligą gali provokuoti nerimas bei depresija, tačiau ir pati žvynelinė turi įtakos šiems psichikos sutrikimams“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.

Prie šių emocinių išbandymų, anot V. Steiblienės, prisideda ir žvynelinės pacientus lydinti stigmatizacija, kuomet pacientai patiria neigiamas aplinkinių reakcijas. Kai odos bėrimai matyti ant veido, rankų, žmonės dažnai bijo prisiliesti prie sergančiųjų ar net užsikrėsti. O tai tik dar labiau mažina žvynelinės pacientų motyvaciją ir norą kreiptis pagalbos emocinių sutrikimų gydymui.

„Nors žvynelinė nėra užkrečiama, toks aplinkinių požiūris tikrai nesuteikia emocinės ramybės ir stabilumo šia liga sergantiems pacientams. Jie ima justi socialinę baimę, atskirtį, vengia lankytis sporto salėse, baseinuose, net matuotis drabužius. Tai veda prie dar didesnių problemų – nerimo ir depresinių susirgimų valdymui dalis žmonių ima vartoti alkoholį, psichoaktyvias medžiagas. Taip įsisuka tarsi užburtas ratas. Šių medžiagų vartojimas kelia dar didesnį nerimą, o drauge liga progresuoja, gyvenimo kokybė pastebimai blogėja“, – pastebi prof. dr. V. Steiblienė.

Tačiau žvynelinės gydymas jau pažengęs ir emocinės sveikatos srityje. Psichiatrams lengviau suprasti bei įvertinti sergančiųjų būklę leidžia ir Lietuvos gyventojams adaptuoti paciento savivertės klausimynai. Juos pildydami žmonės atsako į tikslinius klausimus bei vertina savo fizinius simptomus ir pojūčius, gyvenimo komfortą, aktyvumą, laisvalaikio, sporto, studijų veiklos kokybę, asmeninius santykius su draugais ar partneriu. Anot prof. dr. V. Steiblienės, šių klausimynų naudojimas sergantiesiems žvyneline yra labai naudingas, nes padeda atpažinti ne tik emocinius sutrikimus, bet ir mintis apie savižudybę.

Todėl kalbintos specialistės vieningai sutaria – ši liga yra kompleksinė, taigi jai būtina taikyti tokį patį gydymą. Kovoti su žvyneline šiandien pacientams padeda įvairių sričių medikai, žmonėms jau taikomos inovatyviausios terapijos. Tačiau labai daug priklauso ir nuo pačių sergančiųjų – jų noro rūpintis savimi, savo fizine bei emocine sveikata ir oda.

Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.

EM-129601