- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros žvejyboje toliau kunkuliuoja aistros, į kurias įtraukiamas ir Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.
Padaryta didžiulė klaida
Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas, nors ir įkurtas Lenkijoje, tarsi imasi ginti visų Baltijos jūros menkių žvejų interesus. Šio komiteto nariai paskelbė atvirą laišką EK komisarui V. Sinkevičiui.
„Šiandien mes susiduriame su situacija, kai dešimčiai tūkstančių Baltijos žvejų buvo atimta galimybė vykdyti ekonominę veiklą dėl klaidingos ir pražūtingos Europos Sąjungos žvejybos Baltijos jūroje politikos“, – teigiama kreipimesi.
ES kaltinama tuo, kad rėmė masinę žvejybą dėl pašarų gamybos. Dėl to, neva, buvusi pažeista Baltijos jūros menkių mitybos bazė. Kad taip gali atsitikti, aplinkosaugos organizacijos pranešusios dar 2008 m.
Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas tai pagrindžia teiginiais, kad buvusi padaryta didžiulė klaida, kad Baltijos jūroje leista gaudyti strimeles ir šprotus dideliais laivais pašarų gamybai.
„Sugaunama viskas, kas pakliūva į didelius tinklus, įskaitant ir brangių žuvų, kaip lašišos ir menkės, mailių. Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną“, – teigiama kreipimęsi.
Pastebėta, kad intensyviausiai strimeles ir šprotus Baltijoje žvejoja Danija ir Švedija. Nurodyta, kad žvejyboje svarbi vieta tenka ir Lietuvos bei Estijos žvejams.
Priekaištai komisarui iš Lietuvos
Atrodytų, ką bendra su tuo turi ne taip seniai Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru esantis V. Sinkevičius? Kai vyko žvejų karai dėl kvotų, jis dar net ir politikoje nebuvo.
Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas V. Sinkevičiui priekaištus išsakė dėl to, kas vyksta dabartiniu metu.
Dideliems laivams neturėtų būti leidžiama žvejoti tokioje mažoje jūroje, kaip Baltija, ir tokiais žvejybos įrankiais, kurie išmaišo dugną.
Konkrečiai dėl to, kaip sprendžiama Baltijos jūros žvejyboje susidariusi problema.
Europos komisaro V. Sinkevičiaus iniciatyva buvo surengtas Baltijos jūros šalių už žuvininkystę atsakingų ministrų susitikimas. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto atstovai pastebėjo, kad jie ten nebuvo įleisti. Diskusijos, kuri, kaip tikimasi, turėjo vykti tarp mokslininkų ir žvejų atstovų, nebuvo.
Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai pažėrė kaltinimų ir minėto susitikimo deklaraciją rengusiems Lietuvos atstovams. Jie deklaracijos turinį vadina klaidinančiu, nes pagrindine vertingų žuvų nykimo priežastimi nurodoma vandens taršos sukelta eutrofikacija arba vandens žydėjimas.
„Deklaracijos turinį rengė ir jais manipuliavo žmonės, kurie iki šiol klaidino Europos Komisiją ir niekaip nesuinteresuoti atskleisti tiesos apie gyvybės sunaikinimo Baltijos jūroje priežastis. Tai, kad vėliau šį dokumentą pasirašė nežinantys ministrai, atsakingi už Baltijos žuvininkystę, jokiu būdu nedaro jo rimto. Žvejai jį atmeta kaip dar vieną bandymą manipuliuoti Baltijos jūros ekosistema, užkertant kelią žvejybos sutvarkymui, neteisingai apibrėžiant jo priežastis“, – teigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.
Jie pateikė Lenkijos jūrų žuvininkystės instituto 2016 m. atlikto tyrimo, kurį paneigia,kad žvejyba nyko dėl aplinkos veiksnių, 50 puslapių ataskaitą.
Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai teigia, kad tyrimas yra slepiamas nuo pareigūnų, kurie yra atsakingi už ES žuvininkystės politiką. Taip neva vyksta manipuliavimas ne tik žvejais, bet ir ES politikais.
„Manipuliacijų aukos yra ne tik žvejai, bankrutavę visoje Baltijoje, bet ir Jūs, nes savo viešuose pareiškimuose naudojate naudojate tezę apie stiprią Baltijos jūros eutrofikaciją, kurią Jums teikia aplinkiniai žmonės ir patarėjai“, – kreipimesi į komisarą V. Sinkevičių dėstė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai.
Norėtų teisingo įvertinimo
Lenkijos žvejai pareikalavo, kad EK aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras V. Sinkevičius surengtų susitikimą ne tik su ES Baltijos jūros regiono žemės ūkio ministrais, bet ir žvejais. Taip pat prašoma, kad būtų paskirta speciali mokslinė komisija, kuri realiai įvertintų situaciją. Prašoma, kad į komisiją nebūtų įtraukti mokslininkai, kurie iki šiol neva teikę neteisingą informaciją apie žvejybos situaciją. Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas prašo jauniausio EK komisaro, kad jis imtųsi realios visos Baltijos žuvininkystės gelbėjimo politikos.
„Mes vis dar tikimės, kad Jūs pasirodysite kaip Baltijos jūros žvejybos reformatorius, o ne jos duobkasys, kokie buvo Jūsų pirmtakai“, – kreipimąsi į Europos Komisijos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą V. Sinkevičių užbaigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komiteto nariai. Į šį komitetą yra susibūrę daugiausia Lenkijos žvejai, kuriuos palaiko žvejybą reguliuojanti Lenkijos ministerija.
Solidarumą su Lenkijos žvejais yra pareiškusios ir kelios Lietuvos žvejų asociacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...