„Žuvėdra“ verta paminklo: kaip įamžinti legendinio šokių ansamblio atminimą?

Paminklas arba alėja

Portalo skaitytojas į viešumą siekia iškelti seniai puoselėtą sumanymą – mieste įamžinti ne tik ansamblio "Žuvėdra" atminimą, bet ir įkurti alėją, kuri būtų skirta miesto vardą garsinusioms sporto asmenybėms.

Klaipėdietis kelia mintį, jog vertėtų klausti miestiečių nuomonės, ką jie galvoja apie idėją uostamiestyje surasti vietą skulptūrai, kuri būtų skirta šokių ansambliui "Žuvėdra".

"Laikas eina, jau praėjo keletas metų, kai ansamblio nebeliko. Bijau, kad viskas nugrims į užmarštį. O juk šis ansamblis garsino mūsų miestą ir valstybę. Žavėjomės juo ir jo šokiais. Būtų malonu ir pelnyta, jei Klaipėdoje atsirastų įdomus atminimo objektas. O gal apskritai reikėtų įkurti ką nors panašaus į alėją, kurioje būtų pagerbti sportininkai, komandos, kurios yra tapusios pasaulio, Europos ar olimpinių žaidynių čempionėmis. Juk turime iš Klaipėdos kilusių krepšininkų, dviratininkų", – siūlo klaipėdietis, nenorėjęs, jog viešai būtų minima jo pavardė.

Skynė čempionų laurus

Daugybės prestižinių čempionatų nugalėtoja "Žuvėdra" su publika atsisveikino prieš šešerius metus.

Apie siūlymą statyti ansambliui paminklą išgirdusi "Žuvėdros" vadovė, Klaipėdos universiteto profesorė Skaistutė Idzelevičienė prisipažino, kad jos širdį suvirpino jai nežinomo miestiečio iniciatyva.

Žuvėdra išskrenda, bet legenda lieka.

"Ir kas galėjo tai sugalvoti? Mes su vyru jau esame pasitraukę iš viešumos, reklamos mums nebereikia. Net nežinau, kaip vertinti. Kaip tik sekmadienį per televiziją žiūrėjau mūsų ansamblio pasirodymą. Spėju, filmuota buvo Stasio Povilaičio koncerte. Net sujaudino, taip gražiai jaunimas šoko. Bet aš jau stengiuosi nesigręžioti atgal, todėl man nebesinori viešumos", – kukliai kalbėjo S.Idzelevičienė.

Klaipėdos universiteto šokių kolektyvas "Žuvėdra" buvo įkurtas 1965 m.

"Ansamblis pradėjo formuotis 1987-aisiais. O 1988 metais Vilniuje vyko antrasis Sovietų Sąjungos ansamblių čempionatas. 1989 metais mes pirmą kartą važiavome į pasaulio čempionatą, kuris vyko Štutgarte, Vokietijoje. Sovietų Sąjungai atstovavo dvi komandos – mes ir moldavai. Pelnėme septintąją vietą. Atėjus Nepriklausomybės laikams, mūsų buvo paprašyta neatstovauti Sovietų Sąjungai, todėl padarėme pertrauką. Už Lietuvą šokti važiavome į Eseną Vokietijoje 1992 metais ir pelnėme penktąją vietą. Patekome į finalą ir daugiau iš finalų mes nebesitraukdavome", – prisiminė S.Idzelevičienė.

1999 m. "Žuvėdra" tapo Europos ir pasaulio čempione.

"Žuvėdros" pergalių sąraše įspūdingi skaičiai – septynis kartus tapo pasaulio čempione, devyniskart pelnytas Europos čempionės vardas.

Iš viso Europos ir pasaulio čempionatuose ansamblis iškovojo 34 medalius.

Pasinėrė į savanorystę

Paklausta, kokią ansambliui skirtą skulptūros viziją ji įsivaizduotų, S. Idzelevičienė tikino, jog be žuvėdros simbolio kažin ar pavyktų išsiversti.

"2000 metais Klaipėdos meru tuomet buvęs Eugenijus Gentvilas dovanojo skulptūrą, pagamintą iš medžio. Vaizduojamos dvi žuvėdros, o tai yra pora, kaip partnerė ir partneris. Jei būtų nuspręsta statyti, tai ką nors panašaus į tai. Gaila, kad nežinome šios skulptūros autoriaus. Bet jo idėja mums labai patiko", – pripažino S.Idzelevičienė.

Įteikė: "Žuvėdros" šokėjus, 2011 m. gruodį septintą kartą pripažintus geriausiais pasaulyje, sveikino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje vykusiame Lotynų Amerikos šokių ansamblių pasaulio čempionate. / V. Morkevičiaus nuotr.

Profesorė pasakojo, jog su vyru Romaldu Idzelevičiumi šiuo metu užsiėmę visai kita veikla nei šokiai.

"Mes visa galva pasinėrę į "Maisto banko" akciją. Nors mūsų amžius brandus ir mums derėtų riboti kontaktus, mes su vyru savanoriaujame. Savo rankų darbu prisidedame prie pagalbos vargstantiems. Aš nuskutu po keturis kibirus morkų, Romas pjausto visas daržoves, ir taip prisidedame prie akcijos. Mes nesireklamuojame. Tai ne tam skirta ši veikla. Bet ji tokia ypatinga mums", – prisipažino S. Idzelevičienė.

Legenda išliko

Paklaustas, kaip vertintų idėją įamžinti "Žuvėdros" vardą, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, kad pirmiausia derėtų atsiklausti bendruomenės.

"Manyčiau, kad dėl tokios idėjos tikrai vertėtų pasitarti su bendruomene. Žmonės galėtų pasakyti, kiek tai įdomu, aktualu ir prasminga. Pirmi žingsniai turėtų prasidėti nuo bendruomeninio sutarimo, kad nereikėtų įrodinėti, jog kažką reikia įamžinti. Jei beliktų konstatuoti – štai tikrai pamiršome, nepastebėjome, tada toks įamžinimas turi prasmę", – apie klaipėdiečio pasiūlymą kalbėjo V. Grubliauskas.

Meras pritarė minčiai, jog Klaipėdos vardą garsinusiems sportininkams miestas išties turėtų rodyti dėmesį ir pagarbą.

Vytautas Grubliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Tai jų įvertinimo aspektas, kuris yra labai svarbus. Bet tai turi būti sutartas dalykas. Kad graži idėja nebūtų kritikuojama ir diskredituojama. Kiekviena visuomeninė iniciatyva turėtų būti aptarta ir turi būti aišku, kiek ji svarbi ne tik idėjos autoriams, bet ir miesto bendruomenei. Kryptis teisinga. Pirmiausia reikia susitarti. O ką mes norėsime įamžinti – "Žuvėdrą" ar kitą sporto komandą, tai jau bus detalės. Žuvėdra išskrenda, bet legenda lieka. Gyvoji legenda yra ne ką prastesnis paminklas nei kad ir labai graži skulptūra", – kalbėjo V. Grubliauskas.

"Tai kaip gryno oro gurkšnis"

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas, miesto vicemeras Arvydas Cesiulis, pripažino, jog klaipėdiečio siūlymas – tikrai vertas dėmesio.

Unikalu: Europos ir pasaulio čempionatuose ansamblis iškovojo net 34 medalius. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mano visas vidus linksta sakyti "taip". "Žuvėdra" tiek metų garsino Klaipėdą. Tai, kad ji numirė, reikia padėkoti Seimui, kad priėmė tvarką, pagal kurią studentams, besimokantiems tam tikrų meninių specialybių, reikia mokėti didžiulius pinigus. Tuomet ir prasidėjo smukimas, nes nepavykdavo surinkti grupių, ir žmogiškieji resursai ėmė sekti", – tikino A. Cesiulis.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas, kalbėdamas apie vardo įamžinimo procedūras, aiškino, jog pirmiausia savivaldybė turėtų sulaukti klaipėdiečių iniciatyvinės grupės kreipimosi.

"Komisija turi sulaukti oficialaus siūlymo. Kažkas turi siūlyti. Nėra pas mus kitokių procedūrų. Savivaldybė pati negali paimti ir paskelbti. Reikėtų apklausos, ir aš pats pirmas pasirašyčiau "už", – sakė A. Cesiulis.

Garsiai svarstydamas A. Cesiulis kėlė įvairias idėjos įgyvendinimo versijas.

"Gal reikėtų ant Menų akademijos sienos memorialinės lentos? O gal šalia esantį skverą pervardinti? Gali būti ir kitokių variantų, tegul tik žmonės siūlo. Paruoštas Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektas. Nueisiu pasiaiškinti, kas ten autorius ir ar tai jau baigtinis projektas. O gal ten visai tiktų žymių sportininkų alėja?" – vieną po kitos kylančias mintis bėrė A. Cesiulis.

Jis pripažino, kad pandemijos akivaizdoje minčių nukreipimas pozityviems reikalams itin gelbsti.

"Tai – kaip gryno oro gurkšnis. Bent kažkokia miela ir šviesi žinia", – teigė vicemeras.

Nugalėtojai: S. Idzelevičienė ir R. Idzelevičius "Žuvėdros" šokėjams perdavė 2009 m. iškovotą Europos čempionų taurę. / Fotobanko nuotr.

Uostamiesčio valdžia yra diskutavusi, kokia labiausiai tiktų vieta, kurioje būtų galima įamžinti ne vieną žymų klaipėdietį, savo gyvenimu palikusį ryškų pėdsaką gimtajame mieste.

"Kur ir kaip tai padaryti? Lauke kažkokius pėdsakus daryti? Nei šis, nei tas. Mes neturime reprezentacinės vietos. Manėme, kad kada nors vis tiek savivaldybė persikels į naujas patalpas. Ten ir reikėtų surasti vietą žymiems klaipėdiečiams paminėti. Bet kol kas viskas tik šakėmis ant vandens rašyta", – svarstė A. Cesiulis.