Zuokas – mičiurininkas

Dienos komentaras

Zuokas – mičiurininkas

Politologai apie valdžią kalba pagarbiais ir ilgais apibrėžimais. Politikai - priešingai. Jie kuo toliau, tuo labiau laiko valdžią preke, kurią galima pirkti, parduoti, mainyti kaip suklastotus kompaktinius diskus ar gariūninius “firminius” drabužėlius.

Veiksmas, žinoma, vyksta neoficialiai, politikos juodojoje rinkoje, o Lietuvos politikos Gariūnais tampa Vilniaus miesto taryba, kurioje praktiškasis liberalų lyderis Artūras Zuokas ieško būdų sutvirtinti savo nestabilią dviejų balsų persvarą.

Dabar jam reikia socialdemokratų. Įkalęs pleištą į šalį valdančią koaliciją, parėmęs kelis socialliberalus, šiandien Vilniaus meras išduoda ir juos. Trečiojo vicemero postas pasiūlytas Gediminui Paviržiui, tam “kareiviui”, kuris, anot A.Zuoko, norėjo užgrobti generolišką vietą.

Tačiau tai buvo vakar. O šiandien Gediminas yra pretendentas į Vilniaus vicemerus vietoje A.Pau-lausko siūlytos kandidatės.

Naujoji sąjunga lieka “ant ledo”, o socialdemokratų lyderis A.Brazauskas linkęs vėl kolaboruoti su A.Zuoku, kuris susitaikymo vardan patikėjo Premjerui perkirpti juostelę ir atidaryti milijonus kainavusią kelių šimtų metrų Gedimino prospekto atkarpą.

Ką gi, šiedu politikai traukia vienas kitą kaip magnetas sąvaržėlę. Tik sąvaržėlė šiame duete vis dažniau - Premjeras.

Panašu, kad A.Zuoko ir A.Brazausko finansinis sukibimas toks stiprus, jog apie programas ir idėjas jau niekas nebekalba. Tik apie postų ir pinigų dalybas. O juk ideologiniu požiūriu liberalų ir socialdemokratų bendradarbiavimas panašus į tokio sovietinio selekcininko Ivano Mičiurino pastangas sukryžminti agrastą su braške. Gamtoje tokie dalykai nesukimba, bet politiškai paspaudus, braškes - socialdemokratus galima pradėti auginti ant liberalaus agrasto krūmo.

Ir kuo kadencija gilyn, tuo mažiau socialdemokratų pavadinimas atspindi jų politiką. Socialdemokrato valdomai vyriausybei vis gaila pinigų socialinėms programoms, švietimui, sveikatos apsaugai ir visai negaila privačiam statybų verslui stimuliuoti.

Nenuostabu, kad dėl tokio konkurentų idėjinio susikryžminimo krumplius graužia Valentinas Mazuronis – liberalų demokratų arba prezidentinės partijos vadovas. Jis turi teisę apkaltinti A.Brazauską plagiatu, nes iki šiol Rolandas Paksas turėjo patentą per rinkimus kalbėti kaip socialdemokratas, o laimėjus veikti kaip dešinysis.