Žiemos šventės daliai tautiečių tapo nesibaigiančiu girtavimo maratonu. Išblaivinimo įstaigas atakuoja abstinencijos kamuojami žmonės. Vos atsigavę jie vėl griebiasi taurelės dėl finansinių bėdų.

Gėrė juodai

Medicinos paslaugų firmos "Arlaida", kurios specializacija yra priklausomybės ligos, gydytojas reanimatologas Arūnas Grigaliūnas situaciją apibendrino be didelių išvedžiojimų: "Praėjo keturios lietuvių ir rusų šventės – po vieną kas savaitę. Visą šį periodą žmonės juodai gėrė".

Kai kurie piliečiai dar gyvena praėjusių fiestų atgarsiais. A.Grigaliūnas prisipažino su žurnalistais kalbėtis atvykęs tiesiai po vizito pas pacientę, kuri geria nuo Kalėdų – iš užsienio namo grįžusi rusakalbė labai troško aplankyti visus savo draugus.

A.Grigaliūno teigimu, per šventes ir po jų sulaukiama keturis kartus daugiau apsinuodijusių alkoholiu, pagirių ir abstinencijos kamuojamų klaipėdiečių skambučių. Dažniausiai skubama gelbėti vadinamųjų daugiadienininkų, kurie ne tik negali dirbti – kelias paras tęsiasi drebulys, nemiga.

"Kitą savaitę dar laukiame atsiritant didelės detoksikacijų bangos. Truputį vėliau kreipsis žmonės, suprantantys, kad turi problemą ir norintys ją rimtai spręsti. Daug metų dirbant šioje srityje dėsningumai atmintinai žinomi", – aiškino A.Grigaliūnas.

Pasiturintys klientai

Kad sugrįžtų į normalaus gyvenimo rėmus, daugiadienininkams tenka smarkiai paploninti piniginę. Per mėnesį gali prireikti 3–4 detoksikacijų. Taip pat sudėtingais atvejais skiriama psichotropinių medikamentų, kad neišsivystytų abstinencija.

Dažniausiai į firmą "Arlaida" kreipiasi pasiturintys žmonės. "Informacija čia nenuteka. Žmonėms tai garantuojame, todėl mus yra kvietęsi ir Seimo, ir Vyriausybės nariai, ir Klaipėdos valdžios atstovai", – vardijo A.Grigaliūnas.

Tiems, kurių pajamos solidžios, pakloti tūkstantį litų už detoksikacijų kursą ir vaistus nėra problema. "Pasitaiko keistų situacijų. Atvyksti pas žmogų, apsidairai ir tiesiog negali suprasti, iš kur jis gavo pinigų mūsų paslaugoms. Kartais dėl sveikatos aukojamos paskutinės santaupos", – nelinksmai pripažino gydytojas reanimatologas.

Jis pažymėjo, kad firma neteikia paslaugų skolon: "Turime karčios patirties. Išsyk nesusimokėjusių žmonių tenka ilgai ir nuobodžiai ieškoti".

Emigrantai puotauja

Išblaivintojams kasmet tenka vis smarkiau pasiraitoti rankoves. "Išvykimų pas pacientus skaičius auga. Manau, kad ne paslaugos populiarumas tai lemia. Išgeriamo alkoholio kiekis per pastaruosius dešimt metų yra padvigubėjęs", – teigė A.Grigaliūnas.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro statistiniai duomenys rodo, kad dėl išblaivinimo kreipiasi mažiau žmonių, tačiau įstaigos vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja nelinkusi džiūgauti – nemažai gyventojų ieško medikų pagalbos kitur.

Specialistai išskiria kelias pacientų kategorijas: tie, kurie apsinuodija alkoholiu naiviai neapskaičiavę savo galimybių, vadinamieji daugiadienininkai ir beveik kasdien taurelę keliantys alkoholikai.

Emigravę tautiečiai, gausiai aplaistantys savo kiekvieną sugrįžimą – palyginti nauja, bet rimtą medikų susirūpinimą kelianti žmonių grupė.

"Galima sakyti, jie grįžta, kad ištisai gertų. Žmonės suvokia būsimas pasekmes, bet į viską numoja ranka. Užsienyje emigrantai negali sau leisti tokios prabangos, nes žino, kad grėstų rimti nemalonumai darbe", – pasakojo A.Grigaliūnas.

Statybininkams – metas rinktis

Išblaivinimo paslaugas Klaipėdoje taip pat teikiančio medicinos centro "Mirameda" direktorius Markas Kocas pažymėjo, kad nemažą dalį klientų iki šiol sudarė statybininkai. Solidžius atlyginimus gaudavę darbininkai po sunkaus fizinio krūvio nevengdavo "atsipalaiduoti".

"Vis dėlto po audringų laisvadienių retas sau leisdavo poilsiauti ir prarasti gerą uždarbį, todėl skubiai kviesdavosi į namus medikus, kurie per kelias valandas galėdavo pastatyti ant kojų", – pasakojo M.Kocas.

Dabar su nerimu stebima, kaip statybų verslo atstovai elgsis ekonominės krizės akivaizdoje. "Galbūt jie atsisakys alkoholio, o gal kaip tik – gers iš liūdesio. Vienus krizė verčia susiimti, kitiems tai tiesiog dar viena proga pakelti taurelę", – samprotavo M.Kocas.

Firmoje "Arlaida" dirbantis A.Grigaliūnas nusiteikęs nelinksmai: "Kiekviena krizė visuomenėje tuojau pat atsiliepia, nes dalis žmonių griebiasi lengviausio būdo užsimiršti – alkoholio".

Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausioji gydytoja S.Zamkovaja nuo prognozių susilaikė. Medikė bando vyti šalin mintis apie tai, kad netrukus ši įstaiga gali tapti itin dažnai lankoma gyvenimo prošvaisčių nematančių miestiečių. "Kol kas nepastebėjome, kad dėl vyraujančios ekonominės krizės išblaivinimo paslaugos būtų labiau reikalingos, todėl nenorėčiau be reikalo gąsdinti aplinkinių", – aiškino vyriausioji gydytoja.

Suvaržymai – į naudą

Medicinos įstaigų darbuotojai palankiai vertina įsigaliojusį draudimą prekiauti alkoholiu naktimis.

S.Zamkovaja vylėsi, kad nauja tvarka padės neįklimpti į alkoholizmo liūną jaunuoliams, kurie kol kas dar neturi didelės priklausomybės. Vis dėlto gydytoja spėjo, kad nuolat girtaujantiems asmenims valdžios bandymai kontroliuoti situaciją – nė motais.

"Jei žmogų kamuoja abstinencija, jis ras išeitį. Suklestės pogrindiniai "taškai", – liūdnai samprotavo pašnekovė.

Gydytojas A.Grigaliūnas nemano, kad pogrindines prekyvietes užplūs tie, kurie anksčiau ten nekeldavo kojos: "Žmonės alkoholiu parduotuvėse stengsis apsirūpinti dieną. Tikėtina, kad tie mastai bus žymiai mažesni. Kažkuris, pritrūkęs dar vieno butelio ir negalėdamas jo lengvai įsigyti, galbūt nuspręs, kad jau gana?"

Medikas gyrė griežtą tvarką Norvegijoje. Alkoholis ten brangus, nėra paprasta jo gauti.

"Vedama apskaita, kiek svaigiųjų gėrimų žmogus perka. Jeigu pradeda sau tai leisti dažnai, duomenys patenka į specialų sąrašą, o vėliau atsiduria darbovietėje", – teigė A.Grigaliūnas.

Kaina: norintieji palengvinti savo kančias po didelių išgertuvių privalo papurtyti piniginę.

Nerijaus Jankausko nuotr.

Išblaivinimo kainos

Klaipėdos PLC – 130 litų;

Privačiose medicinos įstaigose – apie 250 litų.

Klaipėdos PLC išblaivinti asmenys

2008 m. – 392;

2007 m. – 517.