Žinybiniai butai – saviems

Iš rankų – į rankas

Specialistų teigimu, toks nuosavybės "vaikščiojimas per rankas", tikėtina, buvo sietinas su tuo laikotarpiu vis įsigaliojančiais naujais įstatymais.

Tačiau pagrindiniu koziriu tarnybinių butų privatizavimo epopėjoje tapo faktas, kad su D.Lengvinu, V.Butinu ir kitais čia gyvenusiais pasieniečiais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.

Tuo metu Neringos užkardos vado pareigas ėjęs D.Lengvinas visų šio namo gyventojų vardu kreipėsi į Pakrančių apsaugos rinktinę, kurioje Štabo viršininku tuo metu dirbo V.Butinas, bei Neringos savivaldybę, prašydamas leisti privatizuoti būstą.

Nurodoma, kad gyventojai savo lėšomis pakeitė langus, duris, santechniką, apšiltino sienas.

Kelerius metus trukęs teismo procesas baigėsi palankiu sprendimu šiems pasieniečiams. Teismas leido privatizuoti butus lengvatine tvarka.

Pagal anksčiau galiojusius teisės aktus, lengvatų galėjo tikėtis tie, kurie buvo pateikę prašymą privatizuoti tarnybinį būstą iki 1998 metų.

Specialistų manymu, tarnybiniame bute 30 metų gyvenantis pensininkas turėjo net ir sovietmečiu gauti buto orderį, jo pagrindu turėjo būti sudaryta patalpų nuomos sutartis. Jei tokios nebuvo, žmogus turėtų teisę prašyti įstatyme numatytos lengvatos ir, kaip ir pulkininkas su generolu, per teismą privatizuoti būstą.

Tarnybinių butų atsisakoma

Vakar Pakrančių apsaugos rinktinės vado D.Lengvino pasiteiravus, kodėl priešinamasi pensininko A.Aleksejevo siekiui privatizuoti pastatą, rinktinės vadas dienraščiui atsakė, kad tik teismas turi išspręsti šį ginčą.

"Turi jis teisę ar ne, pasakys teismas. Mums šių pastatų iš viso nereikia. Aprūpinimas gyvenamuoju plotu neįeina į mūsų funkcijas. Siekiama atsisakyti tarnybinių butų. Mes šiuos pastatus siūlėme perimti Klaipėdos rajono savivaldybei. Tačiau ji to nenori. Su gyventojais neims", – kalbėjo D.Lengvinas.

Rinktinės vadas pastebėjo, kad šiais laikais naujiems pareigūnams mokami pinigai buto nuomai.

"Jei man grėstų rotacija, aš nuomočiau butą. Kaip tarnybinius butus, mes tebeturime pastatus Karklėje ir butus Palangos užkardoje", – tikino D.Lengvinas.

Taptų socialiniu būstu

Klaipėdos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas prisiminė Šaipių kaime gyvenančių pasieniečių prašymus.

"Jei mes perimtume šiuos pastatus į savo balansą, jie taptų socialiniais būstais. Man keista, kodėl nebuvo leista šiems žmonėms privatizuoti šių patalpų. Juk net ir perėmus pastatus, šiems žmonėms jie neatiteks. Mes juos turėsime iškeldinti ir įkelti socialiai remtinas šeimas", – savo nuomonę išsakė A.Kampas.

A.Kampas paaiškino, kad savivaldybė net ir parduodama savo turtą, turi turėti tam pagrindą.

"Aš tikiuosi, kad nuo sausio pirmosios įsigaliojantis naujasis įstatymas padės išspręsti šio būsto klausimą. Kodėl Juodkrantėje pavyko privatizuoti pasieniečių butus, nežinau. Gal ten ir vieta kur kas įdomesnė, gal jėgos kokios padėjo? Tačiau šiuo atveju žmonės yra pakabinti tarp dangaus ir žemės. Jiems pagal esamus įstatymus šiuo metu padėti negalime", – apgailestavo A.Kaupas.