- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Teismas: buvusį pasienietį A.Aleksejevą ruošiamasi per teismą iškeldinti iš tarnybinio buto, kuriame jis gyveno 31 metus.
-
Privilegijos: šis ant jūros kranto esantis buvęs pasieniečių tarnybinis pastatas tapo privačia nuosavybe, kai privatizavimo kelius ėmė minti du kaimynai – pulkininkas su generolu.
Trisdešimt metų Nemirsetos miškuose tarnybiniame bute gyvenantis buvęs pasienietis Aleksandras Aleksejevas vejamas iš savo namų. Pensininkui nėra šansų privatizuoti seno pastato, tačiau pasieniečių vadams išlygos buvo padarytos ir tarnybiniai butai ant jūros kranto tapo privačiais.
Trisdešimt metų Nemirsetos miškuose tarnybiniame bute gyvenantis buvęs pasienietis Aleksandras Aleksejevas vejamas iš savo namų. Pensininkui nėra šansų privatizuoti seno pastato, tačiau pasieniečių vadams išlygos buvo padarytos ir tarnybiniai butai ant jūros kranto tapo privačiais.
Vilioja sklypas pajūryje?
Pajūrio regioninio parko apsuptyje esanti pasieniečių teritorija Šaipių kaime – lyg rezervatas, į kurį gali patekti tik išskirtiniai.
"Juk nuo čia iki jūros – vos 400 metrų. Nežinau, kiek kainuotų toks sklypas rinkos kainomis, spėju, siektų milijoną litų", – vedžiodamas po laikinas savo valdas pasakojo A.Aleksejevas.
Nuo 1972 metų karinę tarnybą pradėjęs vyras vakar pirmą kartą buvo iškviestas į teismą, kur siekiama jo iškeldinimo. Į teismą kreipėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Ieškinio motyvas – iškeldinti iš tarnybinių patalpų asmenį, kuris nėra saistomas su tarnyba darbo santykiais.
"Aš sovietmečiu tarnavau pasienio užkardos vadu. Šiame name gyvenu daugiau nei 30 metų. Dėl sveikatos iš tarnybos pasitraukiau prieš 1991 metų įvykius. Tuomet ši teritorija buvo perduota Kretingalės seniūnijai. Buvau pateikęs dokumentus privatizacijai", – senus įvykius prisiminė pensininkas.
Be A.Aleksejevo Šaipių kaime tarnybiniuose butuose įsikūrusios dar trys pasieniečių šeimos. Du pastatai yra tarsi perskelti pusiau ir kiekviename jų gyvena po dvi šeimas.
Pastatas būtų privatizuotas?
"Šis namas pastatytas 1956 metais. Jam reikia kapitalinio remonto. Prieš dvejus metus šį pastatą apžiūrėjusi komisija pareiškė, kad būklė labai jau apverktina, todėl veikiausiai pastatas bus nurašytas. Dvejus metus šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Staiga sužinojau, kad per teismą siekiama mane iškeldinti", – kalbėjo pensininkas.
Vyras tikino, kad jam į galvą atėjo atsakymas į klausimą, kodėl būtent dabar prasidėjo teismo procesas.
"Manau, nori mane iškeldinti, nes šį pastatą kažkas norėtų parduoti. Juk tai išskirtinė vieta. Šalia yra gamtos rezervatas", – savo versiją išsakė vyras.
Tačiau A.Aleksejevas baiminasi kitų dalykų. Jį iškeldinus, jis neturės kur deklaruoti gyvenamosios vietos.
"Mane išvys iš namų, liksiu be registracijos, o tuomet galiu netekti pensijos ir socialinio draudimo", – nuogąstavo pensininkas.
Pasijuto valstybės priešu
A.Aleksejevą labiausiai įskaudino vienas Pakrančių apsaugos rinktinės raštų, kuriame aiškinama, kad tarnybinio buto gali tikėtis tik valstybei lojalūs represinių struktūrų darbuotojai.
Rašte rašoma – "Buvusių SSRS karinių struktūrų darbuotojams, neperėjusiems dirbti į krašto apsaugos ar policijos sistemą, Lietuva netaikė ir netaiko jokių teisės normų, susijusių su iškeldinimu, suteikiant kitą gyvenamąjį plotą".
"Rašte aiškinama, kad garantiją būti aprūpintam tarnybiniu gyvenamuoju būstu turėjo tik lojalūs Lietuvos Respublikai buvusių represinių struktūrų darbuotojai bei jų šeimų nariai. Išeitų, kad aš esu nelojalus valstybei? Mane tai pribloškė, nes mano sūnus ir marti yra savanoriai. Sūnus seržanto laipsnį turi. Aš jau pensininkas, tačiau mano vaikai eitų ginti šalies karo atveju", – susijaudinęs kalbėjo vyras.
Kitame tarnybiniame bute gyvenantis pasienietis Justinas Liaugaudas aiškino, kad daugybę kartų mėgino sužinoti, ar galės privatizuoti šį būstą.
"Aš gyvenu paukščio teisėmis – viskas laikina. Kol dirbi, tol gyveni. Vienas po kito keitėsi rinktinės vadai ir visi žadėjo, kad galėsiu privatizuoti šį butą. Tačiau dešimt metų tuščiai rašiau popierius. Juk tai yra sovietmečiu statytas pastatas, viską reikėjo perdaryti – drėgmė smelkėsi per pamatus, teko šiltinti. Tačiau aš abejoju, ar leis man jį privatizuoti", – liūdnai kalbėjo J.Liaugaudas.
Tačiau rinktinės interesams teisme atstovaujantis juristas ieškinyje teismui pareiškė, kad tarnybiniai butai nėra privatizavimo objektas.
Išlygos – tik vadams
Tačiau kiti pasieniečių tarnybiniai butai buvo sėkmingai privatizuoti. Lengvatos buvo pritaikytos ne eiliniams pasieniečiams, o Pakrančių apsaugos rinktinės vadui pulkininkui Donatui Lengvinui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui generolui Vainiui Butinui.
Šiems vyrams pasisekė privatizuoti tarnybinius butus išskirtinėje vietoje. Juodkrantėje, Žaliajame kelyje esantis dviejų aukštų aštuonbutis stovi kone ant jūros kranto. Buvusioje Juodkrantės užkardos teritorijoje įrengti tarnybiniai butai virto privačiais prieš aštuonerius metus.
"Mes privatizavome, nes tas namas priklausė savivaldybei. Tuo metu galima buvo privatizuoti", – komentavo D.Lengvinas.
Iš tiesų, iš dokumentų matyti, kad Juodkrantės užkardos pastatai, statyti 1986 metais, Neringos tarybos nuosavybės teisėmis buvo įregistruoti 1992-aisiais. Tačiau 1998 metais šis pastatas vėl perduotas į Pakrančių apsaugos rinktinės balansą, o 2002 m. perduotas atgal savivaldybei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...
-
Dėl keistos antenos – spėlionės3
Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...
-
Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...