Dienos komentaras

Žiniasklaida irgi nekalta

Buvęs JAV prezidentas R.Reiganas yra kalbėjęs apie tai, kad politikas, norėdamas išsilaikyti valdžioje, turi manipuliuoti žiniasklaida. Ir pridūrė: tačiau vargas tam, kurį žiniasklaida įtars taip besielgiant.

R.Reiganas buvo neteisus. Jis turėjo teisę kalbėti tik apie JAV politikus ir JAV žiniasklaidą. Pavyzdžiui, Lietuvoje žiniasklaida galima manipuliuoti visiškai atvirai, ir ji dar jausis dėl to “kietesnė”. Žurnalistai Seime jau visiškai atvirai giriasi: “Mečys mums duoda, o jums - ne...”

Todėl neteisus ir R.Paksas, kuris pareiškė, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia tendencinga žiniasklaida.

Tendencinga žiniasklaida - tai tokia žiniasklaida, kuri turi savo nuomonę. Lietuvoje tokios žiniasklaidos ir tokių žurnalistų beveik nėra. Gal tik Artūras Račas su Rimvydu Valatka (ir, žinoma, šių eilučių autorė) vis dar pajėgia būti savarankiškai šališki.

Likusioji žiniasklaidos dalis jau trečias mėnuo elgiasi taip, kaip kadaise pageidavo Vytautas Landsbergis. Tėvelis mokė žurnalistus, kad jų darbas yra ne interpretuoti, kritiškai vertinti tai, kas jiems sakoma, o raportuoti.

Jam pavyko. Žiniasklaida šiandien tai ir daro - raportuoja tai, kas jiems sakoma į ausį. Ir raportuoja absoliučiai nekritiškai, neatsijodama “faktų” nuo faktų. Ir netgi prisiima atsakomybę už neįvardytus šaltinius. Kiekvienose žiniose, kiekviename pirmajame puslapyje žurnalistai gula ant ambrazūros: “Mūsų žiniomis...” Kieno, kieno?!

Tokia situacija - tikras rojus abiejų pusių manipuliatoriams, dalyvaujantiems kare dėl valdžios, kurią mes vis dar kukliai vadiname “prezidentūros krize”. Kokia čia krizė! Tai mūšis vardan išgyvenimo, kurį, deja, “teisioji” pusė - valdančioji dauguma ir ją informacija palaikančios specialiosios tarnybos pamažu pralaimi.

Atsakydami į klausimą, kodėl visa tai vyksta dabar ir su mumis, politologai yra išdėstę įvairiausių versijų. Vieni sako, kad dabartinė krizė kilo todėl, kad Prezidentas yra labai korumpuotas. Kiti - kad jis labai silpnas. Treti, kad čia rusai su amerikonais mūsų teritorijoje pliekiasi.

Tačiau yra ir kita versija. Paprastesnė - tiesiog iš panosės. Lietuvai gresia jau antri Seimo rinkimai, kuriuos gali laimėti “ne tie” - politikos barbarai, nepaisantys nei ideologinių skirtumų, nei politinio žaidimo taisyklių.

Prieš ketverius metus tai buvo socialliberalai, su kuriais socdemai ir konservatoriai buvo priversti dalintis valdžia. A.Paulausko pergalė buvo grėsmingas ženklas tiems, kurie tikėjosi per amžius suptis ant parlamentinių sūpuoklių: ketveri metai kairei - ketveri dešinei. Be jokios įtampos ir netikėtumų.

Prezidento rinkimai patvirtino, kad sūpuoklės sugedo galutinai. Su tuo susitaikyti tiek kairei, tiek ir dešinei yra politinė savižudybė. Todėl jie ir išėjo į karą. Iki paskutinio kraujo lašo. Ir visiškai negarantuoti, kad tas lašas nebus iš jų venų.

Kaltinti dėl to žiniasklaidą - labai negudru. Žiniasklaida čia niekuo dėta. Ji, kaip ir politikai, labai nemėgsta netikėtų naujienų, todėl ir glaudžiasi prie tų, kurie jai žada, kad viskas bus kaip seniau.