Žaliasis kuras uostuose kels pavojų

Alternatyvaus kuro analizė

Gaisrų prevencija ir apsauga užsiimanti Europos priešgaisrinės apsaugos asociacijų konferencija (CFPA-Europe) paskelbė aktualią medžiagą apie alternatyvaus kuro diegimo jūrų uostuose ir laivuose pavojus.

Europos priešgaisrinės apsaugos asociacija pagal projektą „SafeSBU“ atliko išsamią alternatyvaus kuro diegimo uostuose analizę. Koncentruotasi į tris pagrindinius su alternatyviu kuru susijusius veiklos momentus uostuose.

Jei vienas ar kitas uostas nuspręs diegti kokį nors alternatyvų kurą, jis susidurs su trimis pagrindinėmis problemomis: kuro saugojimu iki užpildant jį į laivą, laivo užpildymu arba bunkeravimu, kuro naudojimo laivuose ar kituose įrenginiuose procesu.

Alternatyvaus kuro diegimo uostuose sistemos tyrėjai akcentavo tai, kad ypač svarbu, jog būtų naudojamos ne tik patikimos alternatyvaus kuro užpildymo sistemos, bet ir su jomis dirbtų gerai apmokyti žmonės.

Specifinės problemos Klaipėdoje

Yra nemažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje, kur įdiegiamos pigiausios kinų alternatyvaus kuro sistemos ir jas naudojant įvyksta įvairiausių trukdžių.

Lietuvoje dar nėra amoniako, vandenilio ar metanolio degalinių. Alternatyviais degalais dar vis laikomas užpildymas suspaustomis ar suskystintosiomis dujomis.

Toks laivų užpildymas gali būti naudojamas ir Klaipėdos uoste. Kol kas tai daroma itin retai, nors Klaipėdoje ir yra suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Yra kelios priežastys – dujomis varomi laivai į Klaipėdos uostą užsuka itin retai. Jei laivas ir norėtų užsipildyti dujomis, greičiausiai tai būtų daroma atvežus dujas specialiomis sunkvežimių cisternomis. Klaipėdos uostas neturi specialaus laivų užpildymo dujomis plaukiojančio įrenginio. Specialus dujų bunkeravimo laivas yra nuomojamas. Jis atplaukia užsakius iš anksto.

Yra nemažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje, kur įdiegiamos pigiausios kinų alternatyvaus kuro sistemos ir jas naudojant įvyksta įvairių trukdžių.

Dėl laivų bunkeravimo Klaipėdos uoste kyla ir specifinė problema. Perpilant dujas iš dujovežio į dujų priėmimo laivą „Independence“, po to iš jo į bunkeravimo laivą, o iš jo į dujomis varomą laivą, prarandama 10–15 laipsnių dujų temperatūra. Suskystintųjų gamtinių dujų temperatūra krenta nuo maždaug minus 160 laipsnių iki minus 150. Suskystintosios dujos pasidaro aktyvesnės, kyla jų spaudimas, jas sunkiau „suvaryti“ į talpyklas.

Dėl šios priežasties suskystintąsias gamtines dujas naudojančios automobilių degalinės, pramonės bendrovės vengia dujų iš Klaipėdos SGD, jos į Lietuvą dažniausiai specialiomis sunkvežimių cisternomis atvežamos iš Suomijos arba Lenkijos stacionarių terminalų ar požeminių dujų saugyklų.

Silpnumą parodo gaisrai

Europos priešgaisrinės apsaugos asociacijų atstovai „SafeSBU“ pristatyme akcentuoja, kad su įvairiomis netikėto pobūdžio problemomis susidurs ir alternatyvius degalus diegiantys uostai.

Išskiriama ir tokia problema, kad jei uostuose bus diegiamos iš karto kelios skirtingos aprūpinimo alternatyviu kuru sistemos, iškils aukštos klasės specialistų stygius.

Akcentuota, kad daroma klaida, kai iš karto „stumiami“ įvairiausi alternatyvūs degalai net neįsitikinus, kokį pavojų aplinkai, uostams, patiems laivams jie gali sukelti, kokie įmanomi netikėtumai, apie kuriuos gal netgi nebuvo pagalvota.

Akcentuojama ir tai, kad bet kokių degalų tiekėjai, įskaitant ir uostus, dirba pagal skirtingus saugos reglamentus. Jūroje ir laivuose galioja Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) sukurta ir įdiegta saugos sistema. Joje kol kas nėra arba beveik nėra jokių reglamentų dėl alternatyvaus kuro laivuose.

Tai gali reikšti, kad laivų įgulos dar visiškai neparuoštos laivuose dirbti su alternatyviu kuru. Pastebėta, kad skirtingo kuro kaupimas ir naudojimas laivuose gaisro atveju sukelia skirtingą reakciją.

Kaip pavyzdys yra elektros baterijos tiek laivuose, tiek automobiliuose. Kai jos buvo kuriamos, net minties nebuvo, kad įsiliepsnojusios baterijos, netgi palyginti nedidelės, esančios lengvuosiuose automobiliuose, išskirs gerokai daugiau šilumos ir bus itin sunkiai gesinamos. Todėl nieko nuostabaus, kad kai kurios jūrų keltų bendrovės nenori, kad į jų laivus būtų įvaromi elektromobiliai.

Pastebėta ir tai, kad turės praeiti nemažai laiko ir privalės būti įgyta patirties, kaip apsisaugoti nuo pačių netikėčiausių alternatyvaus kuro netikėtų „išdaigų“. Kaip pavyzdys minėta tai, jog kol kas net nežinoma, kas įvyks, jei koks nors įgulos narys laivui naudojant alternatyvų kurą netyčia nuspaus ne tą mygtuką.

Nuo žmogiškojo faktoriaus neįmanoma apsisaugoti, nes vienokia ar kitokia klaida visada gali būti padaryta. Akcentuojama ir tai, kad visada reikėjo nemažai laiko, kol buvo prisitaikyta prie naujo kuro. Didelį rizikos ir išbandymų kelią praėjo naftos ir dujų pramonė, išbandymų kelyje tebėra vėjo jėgainių gamybos ir tobulinimo pramonė.