Virtualioje erdvėje – karas dėl autorinių teisių

Turi 102 tūkst. sekėjų

„Tikrasis „Reidas TV“ puslapis feisbuke gyvuoja nuo 2010 metų. Tai yra paskyra, kurioje diskutuojama apie kultūrą keliuose, gatvėse ir kiemuose vairuojant, einant, šliaužiant“, – taip G. Vaičekauskas internete pristatė savo paskyrą.

„Reidas TV“ šiuo metu turi 102 tūkst. sekėjų.

Tačiau feisbuke paskyrų su žodžiu „reidas“ itin daug.

„Mūsų turinys yra nemokamas. Bet kažkas pamatė tokius srautus ir nutarė pasinaudoti svetimu įdirbiu. Kažkokie jaunuoliai susikūrė paskyrą su labai panašių spalvų logotipu, ir žmonės tiesiog ėmė painioti šias skirtingas paskyras“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Pasak pašnekovo, įžūlumo viršūnė buvo pasiekta, kai veikėjai internete ėmė vogti svetimas autorines vaizdo medžiagas. O užklausus, kodėl taip daro, dar ir ėmė meluoti arba iš viso nutilo.

Pretenzijos dėl autorystės

Priekaištus klonuotai paskyrai ėmė reikšti net ir vieno Gargždų portalo autoriai, klausdami, kodėl be leidimo buvo paimta autorinė medžiaga apie eismo kuriozus prie naujai atidarytos parduotuvės.

„Iš pradžių gargždiškiai kreipėsi į mane, manydami, kad tai aš vagiu. Paaiškinau, kad niekada to nebuvo ir nebus. Mano paskyroje viešinamos tik autorinės medžiagos, kurias atsiunčia patys autoriai. Tada gargždiškių portalas kreipėsi į kitus veikėjus, dirbančius panašiu, kaip mano, pavadinimu. O jie dar ėmė aiškinti, kad medžiagą iš Gargždų turėjo seniai, prieš savaitę. Na, nejuokinga, nes visi žino, kada buvo atidaryta nauja parduotuvė Gargžduose. Prieš jokią savaitę tokios medžiagos net negalėjo būti“, – patikino G. Vaičekauskas.

Praėjusį savaitgalį G. Vaičekauskas pastebėjo, kad iš jo paskyros buvo paimta medžiaga ir ja pasidalinta kitoje paskyroje.

„Aš raštu kreipiausi į juos ir paklausiau, kodėl toliau jie vagia? Matau, kad žinutę perskaitė, bet į ją neatsakė. Aš nežinau, kaip su tokiais žmonėmis bendrauti“, – piktinosi G. Vaičekauskas.

Rekordas – milijonas peržiūrų

Laidos „Reidas“, transliuotos „Balticum“ televizijoje, pavadinimą sugalvojo G. Vaičekausko žmona Giedrė Vaičekauskienė.

„Laida pasirodė 2002 m. kovo 4 d. 2004-aisiais man sukako 40 metų ir aš šioje laidoje dar dirbau 16 metų. „Reidas“ tapo žinomas. Per tą laiką atsirado daugybė paskyrų, kuriose vartojamas žodis „reidas“. Per tą laiką tik vienintelis žmogus kreipėsi į mane, klausdamas, ar nieko nenutiks, jei jis savo kaimo grupės pavadinime vartos žodį „reidas“. Aš jam atsakiau – be abejo, gali, nes tai gražus žodis“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu.

Jis akcentavo, kad svetimo turinio negalima vogti ir nederėtų naudotis pavadinimų panašumu.

„Reidas TV“ yra pelnęs žmonių pasitikėjimą, savo šaltinių manęs niekas nepriverstų išduoti, net teismas. O klonuotos paskyros tokį pasitikėjimą menkina. Taip pat svarbu, kad paskyra „Reidas TV“ nemoko, kaip „neįpūsti“ į alkoholio matuoklį ar išvengti policijos patikrinimo. Ši paskyra moko, kaip negerti, o išgėrus nevairuoti“, – akcentavo G. Vaičekauskas.

Policijos pareigūnai dažnai kreipiasi į G. Vaičekauską, ieškodami duomenų apie pažeidėjus.

„Paskyroje žmonės diskutuoja, ir tai labai gerai. Taip auga vairavimo kultūra, o tai ir yra pagrindinė šios paskyros užduotis. Aš pinigų neimu, reklamos nededu. Aš neraginu pažeidinėti taisyklių. Aš nepranešinėju, kur stovi policija. Tačiau visi padorūs portalai visada nurodo, kieno medžiaga pasinaudojo“, – patikino G. Vaičekauskas.

Šios paskyros rekordas – per milijoną peržiūrų sulaukusi istorija apie veikėją, važinėjusį „Opel Omega“ automobiliu su užrašu „Terminator“.

„Tas veikėjas norėjo dirbti policijoje ar „Aro“ rinktinėje, tačiau po to kilo skandalas dėl policijos kieme padegtų automobilių“, – prisiminė pašnekovas.

Genovaitė Rimeikytė-Svist. Asmeninio archyvo nuotr.

Priminė atsakomybę

Advokatų kontoros „Lexgate“ advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė-Svist priminė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos galioja ir feisbuke.

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, ar socialinių tinklų paskyra yra vieša. Tačiau visi turėtų žinoti, kad norint kopijuoti ir skelbti kito asmens paskelbtą informaciją reikia gauti to asmens sutikimą. Autoriaus teises saugo Civilinis kodeksas ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, – paaiškino teisininkė.

Teisės aktuose numatyta, kad asmuo, skelbiantis kito asmens paviešintą informaciją, turi užtikrinti informacijos teisėtumą.

„Tai reiškia, kad joks kitas asmuo negali skelbti informacijos be autoriaus sutikimo. Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu. Tai įtvirtinta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje“, – tikino teisininkė.