Vietoj meškerių – šluotos žvejams

Neapsikentę stintautojų nevalyvumo ir įžūlumo, viešųjų miesto erdvių tvarkytojai surengė neeilinę akciją. Žvejams meškeres teko iškeisti į šluotas ir apsikuopti. Kadangi žūklės entuziastai nenorėjo tvarkytis, į pagalbą pasitelkti aplinkosaugininkai.

Siuntė pasivaikščioti toliau

Ištirpus ledui ant Kuršių marių, Kruizinių laivų terminalo, Šiaurės rago, Smiltynės krantines nutūpė žvejai.

Vieni žvejai agurkais kvepiančias žuvis meškerioja visą naktį, kiti juos pakeičia rytą. Niekas ant aistringų žvejų nepyktų, jei šie susitvarkytų savo „darbo“ vietą.

Tačiau dažniausiai surenkamos tik didžiosios atliekos, o numestos nuorūkos, iš jūros ištrauktos žolės, kitos smulkios šiukšlės taip ir lieka ant žemės. Žvejų nenoras tvarkytis piktina miesto tvarkdarius. Vakar buvo perpildyta jų kantrybės taurė ir šie ėmėsi neįprastų priemonių.

Viešąsias miesto erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadybininkas Arvydas Kveselis pasakojo, kad pastaruoju metu darbuotojams sudėtinga iškuopti Kruizinių laivų terminalą dėl krantinę nusėdusių žvejų.

„Stintautojai palieka daug smulkių šiukšlių. Paprašius susirinkti, pasiunčia pasivaikščioti toliau. Darbuotojai prašo jų pasitraukti, kad galėtų sutvarkyti, bet rezultatas – tas pats. Nors pagal įstatymus jie ir privalo susitvarkyti. Valytojams net į galvą pasiūlo, jei šie už meškerės ar kito įrankio netyčia užkliūva“, – pasakojo vadybininkas.

Tvarkytis paskatino baudos

Pasak A.Kveselio, suprantama, kad iš kito miesto atvykę žvejai neatsiveš šluotų, kastuvėlių. Tad vakar rytą jis nuvyko į Kruizinių laivų terminalą nešinas reikiamomis priemonėmis. Atsivežė keturias šluotas ir kastuvų. Tikėjosi, kad žvejai bus geranoriški ir apsikuops.

„Pasakiau, kad duosiu įrankius, o jie tegul apsišluoja, tačiau reakcija buvo tokia pati. Buvau pasiųstas toliau pasivaikščioti. Aš – žmogus paprastas. Pamačiau, kad be tarnybų nieko nebus. Kreipiausi pagalbos į aplinkosaugininkus, pranešiau savivaldybei“, – pasakojo vadybininkas.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sutiko padėti valytojams.

„Pareigūnų paprašiau, kad nebaustų žvejų. Tegul tik susitvarko“, – tvirtino A.Kveselis.

Nors žvejai ir buvo nepatenkinti, purkštavo, tačiau atvykus pareigūnams ėmėsi darbo. Stebint aplinkosaugininkams, jie sušlavė paliktas smulkias šiukšles.

„Kai sakai gražiai, žvejai nesupranta, kad reikia tvarkytis, laikytis taisyklių, negražu šiukšlyne sėdėti. Prie pareigūnų labai gražiai dirbo. Nereikėjo nieko siuntinėti. Kai kurie net patys atėjo prašyti šluotos“, – komentavo vadybininkas.

Prikrečia daug eibių

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė tvirtino, kad žvejai netvarką kelia ne tik Kruizinių laivų terminale, Šiaurės rage, bet ir Smiltynėje.

„Pridaro mums daug eibių. Viską meta po kojomis. Ir nuorūkas, ir popieriukus, ir iš vandens ištrauktas žoles. Tikras šiukšlynas. Privažiuoja mašinomis prie krantinių, nors tai daryti draudžiama“, – teigė vyriausioji specialistė.

Pasak J.Rimkienės, ši akcija buvo įspėjamoji. Jei ir toliau žvejai kels netvarką, bus skiriamos baudos.

„Kai gražiuoju nepavyksta susitarti, reikia imtis priemonių“, – sakė vyriausioji specialistė.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas priminė, kad pagal Mėgėjų žvejybos taisykles, prieš pradėdamas žvejybą, žvejys turi penkių metrų spinduliu aplink save susirinkti šiukšles. Kas jas paliko, nėra svarbu.

„Taisyklės nurodo, kad šiukšles reikia surinkti, sudėti į maišelius, o po žvejybos nunešti ir išmesti į konteinerį“, – įspėjo viršininkas.

Už šio reikalavimo nepaisymą gresia tokios pat sankcijos kaip ir už mėgėjo žvejo bilieto neturėjimą – įspėjimas arba bauda nuo 7 iki 57 eurų.

Talka tikrai neeilinė

Pasak V.Marozo, pareigūnai skubėjo ne tik padėti tvarkytojams, bet ir savaitgalį organizavo patikrinimus. Jie vyko ir Kruizinių laivų terminale, ir Smiltynėje.

Buvo patikrinta apie 300 žvejų, surašyta 14 protokolų. Kai kurie iš jų buvo ir už šiukšlinimą, taip pat ir kitų taisyklių pažeidimus.

„Patikrinimus vykdome nuolat. Ypač savaitgaliais, kai daug žmonių. Žiūrime, ar nėra kokių nors pažeidimų. Kreipiame dėmesį ir į šiukšlinimą. Nelabai norime bausti žmonių. Jei pamatome, kad yra šiukšlių, pirmiausia paprašome geranoriškai susitvarkyti“, – kalbėjo viršininkas.

V.Marozo teigimu, daugelis įspėti patys susirenka šiukšles. Tačiau yra ir tokių, kurie pradeda priešgyniauti. Aiškina, kad tai ne jų atliekos. Tokiems asmenims surašomi protokolai.

V.Marozas tvirtino, kad tokia akcija, kai žvejai aprūpinami šluotomis ir kastuvais, kad susitvarkytų, tikrai nėra eilinė.

„Mums paskambino, paprašė padėti ir sutikome. Žvejai mėto nuorūkas, alaus skardines, kitą tarą. Šiukšlės negražiai atrodo. Tvarkytojai net skundėsi, jog stintautojai iš vietų nesitraukia, kad būtų galima šiukšles surinkti. Gaila, kad žmonės nėra sąmoningi ir tik baudomis pagrasinus pradeda kažką daryti“, – apgailestavo viršininkas.