Stambusis uostamiesčio verslas artėjančio euro įvedimo nebijo ir jokių grėsmių dėl valiutos pakeitimo neįžvelgia, – daugumos uosto bendrovių finansiniai srautai seniai skaičiuojami eurais. Latvių patirtis byloja, kad daugiausia problemų dėl šių permainų gali kilti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Latvių patirtis

Ekonomistė, buvusi Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė akademikė Baiba Rivža dienraščiui pasakojo, kad jos šalyje perėjimas nuo lato prie euro buvo sklandus.

Dvi savaitės po įvedimo buvo galima atsiskaitinėti ir nacionaline, ir ES valiuta.

"Paskui pereita prie euro, bet latai buvo visur priimami ir keičiami. Tai tęsėsi pusmetį, po to latus buvo galima pasikeisti tik valstybiniame Latvijos banke. Ir tai bus galima daryti neribotą laiką, kad žmonės neprarastų turimų pinigų", – pasakojo B.Rivža.

Jos teigimu, permainas Latvijos gyventojai priėmė labai ramiai, o kainos lig šiol ženklinamos ir latais, ir eurais.

"Manau, kad verslininkams, kurie užsiima prekyba su užsieniu, valiutų kaita buvo labai naudinga, nes jiems nieko nebereikėjo keisti. Keliaujantiems žmonėms taip pat tapo lengviau. Tačiau tam tikros prekės po euro įvedimo šiek tiek pabrango. Vis dėlto prekybos centrai turėjo išlaidų, reikėjo pirkti naujas programas kasos aparatams", – teigė B.Rivža.

Be to, prekybininkai turėjo įsigyti eurų, kad galėtų jais atidavinėti grąžą. Esą jiems tas pereinamasis laikotarpis sukėlė tam tikrų rūpesčių.

Deputatai latus laikė kojinėse

Teigiama, kad valiutų keitimas sudarė galimybes tam tikru atžvilgiu inventorizuoti Latvijos valstybėje esančius pinigus, nes buvo identifikuota, kiek grynųjų namuose turėjo sukaupę gyventojai.

"Paaiškėjo, kad žmonės turi labai daug grynųjų, net Seimo deputatai nepasitikėjo bankais ir savo dideles santaupas laikė namuose. Turėjome problemų su "Krājbanku", todėl žmonių įtarumas suprantamas. Gyventojams buvo leidžiama keisti neribotą kiekį latų ir jiems nereikėjo aiškinti, iš kur juos gavo", – tikino B.Rivža.

Ekonomistė teigė, kad latus jie galės išsikeisti visą gyvenimą. Šiuo metu Latvijos gyventojai jau ima priprasti prie naujos valiutos.

"Gerai yra tai, kad keičiant latus į eurus žmonės gaudavo didesnę sumą pinigų, taip psichologiškai buvo lengviau. Pavyzdžiui, iškeitus 2 tūkst. lyrų, žmogus gautų 20 eurų, dėl tokio skirtumo ištinka šokas. O pas mus buvo atvirkščiai. Pastebėtina tai, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės pas mus viską dar perskaičiuoja latais", – teigė B.Rivža.

Neslepiama, kad nacionalinės valiutos latviams labai gaila. Teigiama, kad su ja prarasta dalis šalies istorijos, tačiau bankai išleido jubiliejinių latų komplektus, kuriuos žmonės galėjo įsigyti atminimui.

Jokių grėsmių neįžvelgia

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika tikino, jog grėsmių dėl euro įvedimo mūsų šalyje neįžvelgia.

"Daugelis uosto kompanijų turi partnerius užsienyje ir jų sutartys euru yra paremtos jau seniai. Euro įvedimas mums netgi padėtų, kalbant apie išlaidų mažinimą. Nes tam tikros įplaukos uosto bendroves pasiekia eurais. Taigi mums nereikėtų jų konvertuoti į litus, ką mes dabar darome", – pabrėžė V.Šileika.

Eurai ir litai yra pagrindinės valiutos, kuriomis uosto įmonės šiandien atsiskaito su partneriais.

Jos tarpusavyje susijusios, jau daugelį metų stabilios, todėl kompanijų išlaidoms didelės įtakos valiutų pakeitimas neturės.

"Santykiai su klientais yra grįsti sutartimis, atsiskaitymai vyksta per bankus. Ar patirsime kokių nors nuostolių keitimo momentu? Manau, kad visos įmonės įvairias rizikas jau yra įvertinusios ir jau dabar yra prisitaikiusios prie naujos valiutos įvedimo. Nemanau, kad uosto bendrovės dėl to patirtų kokių nors nuostolių, jeigu, aišku, nebus keičiamas lito kursas", – pajuokavo V.Šileika.

Mes – ne pionieriai

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius tikino, jog reikia pasitikėti tais žmonėmis, kurie priėmė strateginius sprendimus euro įvedimo klausimu.

"Viskas priklauso nuo to, kaip euro įvedimui bus pasiruošta. Bet juk mes – ne pionieriai. Tai gana sklandžiai padarė latviai ir estai, nejaugi mes to nepadarysime? Tai daugiau psichologiniai dalykai. Aš kaip įmonės vadovas nematau dėl to didelių problemų", – įsitikinęs R.Taraškevičius.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis teigė, kad rūmų nariai dėl euro įvedimo nepanikuoja, net galbūt jau priprato prie šios minties.

"Paprastam žmogui tai – baugios permainos, jų reakcija suprantama. Jie bijo visko, stebi estų, latvių analizę. Ir mato, kad neišvengiamai kai kas pas juos brango dėl valiutų keitimo. Šio fakto atmesti negalime. Bet verslo žmonės tam ruošiasi ramiai", – tikino V.Krolis.

Pagal įstatymą prekių kainų nebegalima kelti pusmetį prieš euro įvedimą ir pusmetį po to. Jos keliamos dabar, ir tai veikiausiai truks iki liepos 1-osios.

"Litas plius vokelis"

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas pasidžiaugė, jog 12 metų turime su euru susietą litą, tik esą apmaudu, kad tas litas "sunkiai konvertuojasi".

Pasak R.Vaitiekūno, euras yra politinis sprendimas. Jis įvestas tam, kad palaikytų Vokietijos, Prancūzijos ekonomikas.

O graikams, latviams, estams, mums, lietuviams – visai kita situacija.

"Esmė ta, kad verslininkų ir verslumo standartai pokomunistinėse ir Vakarų Europos šalyse yra skirtingi. Ten net vidinio verslo tradicijos yra kitokios, palyginti su mūsų praktika – "litas plius vokelis", atėjusia iš tarybinių laikų", – dėstė R.Vaitiekūnas.

Vakarų šalyse karjeros laiptais kylama kitaip nei pas mus. Rinkodaros specialisto teigimu, pokomunistinės verslumo tradicijos iš esmės nieko gero neduoda.

"Niekas to euro įvedimo nebijo, tai yra tarnas, kuris ateina tarnauti žmonėms. Yra tokių, kurie neturi nuovokos, tai jiems ir 10 tarnų nepadės. O jei mokės jam pateikti užduotis, tas tarnas nepriekaištingai dirbs. Ir visai nesvarbu, kas tai bus: litas, euras ar doleris", – mano R.Vaitiekūnas.

Gyventi lengviau netaps

Rinkodaros specialisto teigimu, verslas greitai adaptuojasi, ieško rinkų, kur gali gerai pasirodyti, tad jam euro įvedimo bijoti nėra ko.

Tačiau nerimą kelia politizuota verslo aplinka.

"Yra politinis sprendimas arba nurodymas, todėl visi turėsime adaptuotis prie euro. Pradžioje, bent trejus metus, visi, radę mūsų rinkas, važiuos čia pigių paslaugų ir pigių produktų. Po to, kai viskas išsilygins, bus ta pati marža, kaip ir visur eurozonoje", – pabrėžė R.Vaitiekūnas.

Tačiau, rinkodaros specialisto manymu, gyventi lengviau netaps, nes Vakarų valstybėse valdžia ir verslas yra kartu, o pas mus situacija – kitokia.

"Pas mus valdžia sukurta tam, kad ji per daugiapartinę sistemą kurtų verslus, kurie dirbtų jiems. Ir tie verslininkai, kurie nenori žaisti pagal tokias taisykles, tampa neįdomūs ir nereikalingi, tad jie traukiasi į nuošalę ir dirba tyliai arba dirba kitoms rinkoms", – neslėpė R.Vaitiekūnas.

Norint Europoje būti tiesiu stuburu, be kupros, reikia žinoti ir suvokti taisykles, pagal kurias žaidžia anie žmonės, ir tokiu atveju valiutos pakeitimas nėra tiek svarbus.