Paskutinį sekmadienį prieš didžiąją pavasario šventę – šv. Velykas – minimas Verbų sekmadienis.

Vakar miesto bažnyčios buvo pilnos žmonių, rankose laikančių verbas, kadagių šakeles ar pražydintų berželių puokšteles.

Žaluma pražydo ne tik į gatves pasipylusių klaipėdiečių rankos. Įvairiose miesto vietose įsitaisę prekeiviai nespėjusiems patiems pasirūpinti Verbų sekmadienio simboliu už kelis litus siūlė įsigyti kadagio, karklo šakeles ar puošnias verbas.

Daugelyje Europos šalių Verbų sekmadienis vadinamas Palmių. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas, kai žmonės jam po kojomis klojo palmių šakeles.

Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Tikima, kad į namus parsinešta pašventinta verba saugo juos nuo blogio. Ja pasmilkomi kambariai, trobesiai, apeinami laukai, kad blogis neaptemdytų taikaus gyvenimo su Dievu.

Pernykštė verba pagarbiai sudeginama. Jos negalima bet kur išmesti. Pati verba – šventės ženklas, dirbtinai pražydinta šakelė simbolizuoja Gyvybės medį. Tai ir atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Ryškiausias Verbų sekmadienio paprotys – plakimas verba.