Vėl svarstoma tilto į Kuršių neriją statybos idėja (komentarai)

Aktyvėjant laivybai Klaipėdos uoste bei ruošiantis priimti suskystintas gamtines dujas gabenančius laivus, atnaujinamos diskusijos, ar verta statyti tiltą į Kuršių neriją.

Tačiau valdininkai pabrėžia, kad tai tik pradinės diskusijos, nes Kuršių nerija yra UNESCO saugoma teritorija.

Darbo grupė, kuriai vadovauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius, ketvirtadienį svarsto tilto į Kuršių neriją statybos galimybes bei bendrovės „Smiltynės perkėla“ iškėlimo iš uosto alternatyvas, pranešė uosto direkcija.

„Kol kas anksti kalbėti apie tilto statybą, nes šiandien ten ir renkamės, kad išsiaiškintume, ar apskritai įmanoma tilto statyba, žiūrint į specifinę situaciją, nes vis tiek yra Neringa, yra UNESCO paveldas, kiti apribojimai. (...) Jeigu bus pamatyta, kad yra įmanoma jį statyti, tada galbūt sudėliosim planą, žiūrėsim, ar ekonomiškai atsiperka statyba, ar nebus brangiau, ar tas pabrangimas bus pagrįstas susisiekimo tarp Neringos ir Klaipėdos pagerėjimu“, - BNS komentavo V.Kondratovičius.

Pasak jo, ketvirtadienį bus tik įvertintos skirtingos pozicijos ir bandoma suderinti bendrą darbo grupės nuomonę. Susisiekimo viceministro teigimu, uosto direkcija išsakys savo poziciją dėl didėjančio laivų skaičiaus, dėl ko gali sutrikti keltų reisai, taip pat pateiks skaičiavimus dėl tilto statybos kainos.

„Vienas iš uosto argumentų yra suskystintų gamtinių dujų laivas ar saugykla, kuri įplauks į Klaipėdos uostą ir gali ilgam paralyžuoti ar sustabdyti bet kokį judėjimą. Jeigu bus tiltas, tai aišku, būtų vienas iš sprendimų, kad už terminalo kažkur pastatytas, tiltas netrukdo laivams ir juo galima važiuoti į Neringą“, - sakė susisiekimo viceministras.

Kaip teigė A.Kondratovičius, „Smiltynės perkėla“ pristatys viziją, kaip galėtų išspręsti padidėjusio laivų srauto problemą. Anot jo, tilto statybų ir „Smiltynės perkėlos“ perkėlimas turėtų būti baigtas svarstyti iki kovo mėnesio.

Darbo grupės atstovai taip pat planuoja apžiūrėti galimas tilto į Kuršių neriją statybos bei „Smiltynės perkėlos“ iškėlimo vietas, tačiau A.Kondratovičius negalėjo įvardyti, kokios yra siūlomos perkėlos iškėlimo alternatyvos.

Darbo grupėje dirba Susisiekimo, Aplinkos ministerijų, Klaipėdos ir Neringos savivaldybių, Smiltynės perkėlos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Automobilių kelių direkcijos ir uosto direkcijos atstovai.

Komentarai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė:

- Labai neigiamai vertinu tilto statybos idėją. Pirmiausia dėl to, kad galima jau ir pavargti - negalima visą laiką apie tą patį pasiūlymą kalbėti metai iš metų. Kai buvo rengiami visi bendrieji planai - ir šalies, ir apskrities, ir Klaipėdos miesto - visur buvo sutarta, kad tilto per Kuršių marias nebus. Kada prasidėjo visos kalbos apie dujų terminalo statybą aukščiausiam lygmeny, buvo pasakyta, kad ne, nebus, nes vienas iš gamtosaugininkų nuogąstavimų ir buvo toks, kad kai bus dujų terminalas ir plaukios tanklaiviai, tada vėl iškils tilto poreikis. Nepraėjo nė metai - jau turim! Gaištame visų institucijų laiką, vėl grįžtame prie to paties, nesilaikome tarptautinių įsipareigojimų. Sunku dirbti.

Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO ambasadorius Arūnas Gelūnas:

- Nesinorėtų Kuršių nerijai tokio likimo, kad būtume linksniuojami kaip blogas pavyzdys, juolab, kad tas Kuršių nerijos objektas į UNESCO sąrašus yra patekęs kaip bendras Lietuvos ir Rusijos - manau, kad tai duotų Rusijai argumentą badyti mums pirštu ir sakyti, kad mes pažeidėjai. Jeigu tiltas būtų pastatytas, UNESCO į tai reaguotų, nes būtų pažeista Pasaulio paveldo konvencija. Šalis narė, pasirašydama konvenciją, sutinka laikytis ir tam tikrų žaidimo taisyklių: jeigu nenorima prisiimti tų įsipareigojimų ir naštos, tiesiog nereikia kandidatuoti, nereikia įtraukti tų objektų. UNESCO reaguotų, o galiausiai būtų siunčiama tarptautinė ekspertų misija, kurios metu būtų nustatyta padarytas poveikis ar žala. Ir galiausiai Pasaulio paveldo komiteto vienoje iš sesijų būtų viešai svarstoma, visos valstybės narės stebėtų šį procesą ir galiausiai turbūt pasibaigtų tuo, kad patektų į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, kas tikrai valstybei nieko per daug gero neatneša. Matydamas kitų pasaulio paveldo objektų visame pasaulyje dinamiką ir statuso pasikeitimą, kai įvyksta kokios nors statybos ar kitokia intervencija, su nuogąstavimu žiūriu į šį projektą. Kaip Lietuvos pilietis ir kultūrai neabejingas žmogus, manau, kad toks tiltas gerokai pablogintų šito kampelio unikalumą, gamtos ir kultūros dermę, kuri yra atradusi dermę Kuršių nerijoje. Transporto srautų padidinimas - ar tai būtų tiltas, ar tai būtų oro uostas - aš manau, kad yra netinkama iniciatyva.