Vėjo jėgainių parkai – ir laivybos kanaluose

Baltijos jūroje vis daugiau bus statoma vėjo jėgainių parkų dėl kurių su laivyba kils konfliktinių situacijų.

Kanalas tarp jėgainių

Viena iš konfliktinių situacijų jau yra prie Švedijos krantų. Vėjo jėgainių parkas gali iš dalies blokuoti Istado jūrų uostą, į kurį eina keltų laivybos linijos iš Danijos Bornholmo salos, Vokietijos ir Lenkijos.

Paskelbus vėjo jėgainių parko prie Istado planą, paaiškėjo, kad laivybos kanalas į šį uostą atsirado tarp vėjo jėgainių.

Tiksliau, vėjo jėgainių parko centre numatytas 2,2–2,7 jūrmylės arba 4–5 kilometrų pločio laivybos kanalas.

Tai sukėlė tam tikrą sambrūzdį tarp laivybos kompanijų. Labiausiai nepatenkintos yra Lenkijos laivybos linijos „Unity Line“ ir „Polferries“, kurios laivai iš Istado plaukioja į Svinouiscį.

Perspektyva: ir Lenkijos pakrantę blokuos vėjo jėgainės. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Tokio pločio juostoje gali saugiai prasilenkti vienas prieš kitą plaukiantys laivai, tačiau net ir atvirose jūrose kartais nutinka incidentų.

Todėl ir iškeltas klausimas: ar sunkiomis oro sąlygomis sustojus laivo varikliui dreifuojantis jūrų keltas nepradės „skinti“ šalia laivybos kanalo esančių vėjo jėgainių?

Netoli vėjo jėgainių parko eina ir daugiau, tarp jų ir krovininių vandens laivybos linijų.

Ir Lietuvoje žinomas statytojas

Prie Istado planuojama pastatyti 129 vėjo jėgaines. Jų aukštis virš jūros lygio bus apie 370 metrų.

Reisas: vienas iš jūrų keltų atsišvartuoja Ystedo uoste. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Parkas įrenginėjamas Švedijos ekonominėje zonoje už 17–19 jūrmylių (apie 25–30 km nuo kranto). Gali būti, kad dėl laivybos kanalo daugiausia pretenzijų išreiškus Lenkijos laivybos kompanijoms, vyks kokios nors korekcijos, nes projektas dar tebesvarstomas. Vienas iš šių vėjo jėgainių parko statytojų yra Švedijos kompanija „OX2“. Ji turi beveik 500 sausumos vėjo jėgainių parkus ne tik Švedijoje, bet ir Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lietuvoje „OX2“ priklauso 19 turbinų vėjo jėgainių parkas netoli Mažeikių. Jis yra vienas moderniausių sausumos vėjo jėgainių parkų mūsų šalyje.

Lenkijos jėgainių grandinė

Dėl vėjo jėgainių parkų šalia laivybos kelių ateityje klausimų gali iškilti ir Lenkijoje. Baltijos jūroje už 20–25 kilometrų nuo kranto ji yra numačiusi ištisą vėjo jėgainių parkų liniją ties Lebos ir Chočevo miestais.

Keistoka: laivybos kanalas iš Istado į Svinouiscį numatytas per vėjo jėgainių parką. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Šiomis dienomis paskelbta, kad 131 kvadratinio kilometro pločio vėjo jėgainių parko zoną už 23 km nuo kranto gaus Lenkijos kompanija „PKN Orlen“, kuri yra sudariusi konsorciumą su Kanados „Northland Power“. Baltijos jūroje prie Lenkijos planuojamo statyti vėjo jėgainių parko bendra galia bus 1,2 gigavato (GW). Iki 2040 m. Lenkija planuoja sukurti net 11 GW vėjo jėgainių parkų grandinę. Ji bus išdėstyta pagal Lenkijos pakrantę. Tarp jų turės būti numatyti laivybos kanalai – gal tokie kaip prie Istado, o gal gerokai platesni?

Visai realu, kad po 15–20 metų iš Klaipėdos į Kylį plaukiojantys jūrų keltai pagal Lenkijos vėjo jėgainių grandinę praplauks tarsi pro plačiakampį ekraną su kelis šimtus kilometrų šmėžuojančiu tuo pačiu vėjo jėgainių jūroje vaizdu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
Tik įrenginėja, vysto, planuoja..Ir vis į savo o ne į Valstybės kišenę..Laikas jau pabaigti tokį perverstą nuo kojų ant galvos Lietuvos ,,pažangos" praktiką.Tik nėra kam. Vagys imituojantys rūpestį Lietuvos piliečiais kaip visada pirmose grobstymo gretose

Nustebęs

Nustebęs portretas
Baisu. Prištampuos tų jėgainių pilną jūrą
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių