Valdžios papėdėje

Dienos komentaras

Valdžios papėdėje

Žiniasklaida paskelbė, kad konservatoriai už savo balsus Vilniaus taryboje “ima” sklypais. Vilniaus senamiestyje. Neišdegė Žvėrynas, tai dabar jie skverbiasi link Gedimino pilies. Vilniaus konservatoriai sakosi ten statys partijos būstinę. Tikimasi, kad išdygs biurų ir butų statinys. Iš to, ką kalba Vytautas Landsbergis, panašiau, kad ten bus monumentas jam...

Tačiau visiškai akivaizdu, kad konservatoriai tą sklypą paėmė ne laiku. Būti privilegijuotu sklypininku šiandien - labai nesaugu. Aplink sproginėja skandalo bombikės, ir žemės dalintojų graudžias aimanas vėjas nešioja po visą Lietuvą.

Kita vertus, konservatoriai nelabai turi ką pasirinkti. Visuomenės nuotaikų barometras rodo, kad keturiolikti nepriklausomybės metai V.Landsbergiui bus lemtingi. Jo iš pašonės vis dar vadeliojama partija užims liberalų ilgai šildytą vietą už Seimo ribų.

Taigi konservatorių nebedrasko egzistenciniai klausimai: imti ar neimti? Jie turi imti dabar, nes vėliau niekas nebeduos.

Ir vis dėlto karštligiškai išparduodami savo garbės ir orumo likučius konservatoriai nenuoširdžiai ir nesigailėdami prisipažįsta, jog jie ir yra žemės reformos (išgrobimo, išsidalijimo) autoriai bei atlikėjai. Blogio šaknis išvirto ant tų 10 arų prezidentūros pašonėje.

Ir ta šaknis kalba chroniško sinusito iškamuotomis balso stygomis. V.Landsbergis, lyg šeškas paleisdamas smarvę ar aštuonkojis - rašalo dėmę, baido kritikus nuo konservatorių užsipuldamas... viską. Jis piktinasi, kad nėra strategijos, kuri užkirstų kelią interesų grupių įsigalėjimui. Jis griaudėja, kad augant ekonomikai nedidėja darbininkų atlyginimai. Pagaliau jis abejoja, kad neteisėtai žemės sklypus įsigijusiems valdininkams nebus atlyginta pagal nuopelnus.

Dar gali nuryti, kai taip elgiasi koks nors Vytautas Šustauskas, kuris sakosi teisingumo pasieksiąs, kai į valdžią atves dešimtį kitą kalėjimų gyventojų. Ponas Vytautas - kaip stichija. Jos negali vadinti nei kvaila, nei nesusipratusia. Nuo jos tiesiog reikia statyti užtvaras.

Tačiau juk čia kalba kitas Vytautas - profesorius. Tai jis dabar yra tas nuogas karalius, kuris, eidamas gatve kritikuoja kitų miestelėnų apdarus.

Drąsu, bet apgailėtina. Tais laikais, kai dar turėjo vilties būti valdžioje, V.Landsbergis savo kolegų godžiai paimtą kyšį būtų pateisinęs maždaug taip: “Partija, kuri iškovojo Lietuvai nepriklausomybę, turi turėti būstinę pačioje sostinės širdyje - ant Gedimino kalno, tačiau mes kuklūs, todėl pasitenkinsime papėde”.