Galėjo nutrenkti elektra

Šventojoje praėjusią gegužę kelias paras teko pumpuoti vandenį iš persipildžiusio kanalo į Šventosios upę.

Smarkus lietus tuomet tvindė visus aplinkinius rajonus, net ir uostamiestyje buvo smarkiai patvinusios pietinio rajono gatvės.

Momentinė itin smarki liūtis Šventosios upės baseinui smogė taip stipriai, kad visi drenažiniai kanalai akimirksniu prisipildė, po vandeniu atsidūrė privatūs sklypai.

„Vanduo užliejo ir teritoriją, kur stovėjo namelis. Paskambinę ESO specialistai teigė, kad skęsta sklypas, kuriame yra elektros skydinė. Jie patikino, kad pirmiausia reikia nupumpuoti vandenį, tik tada galės pasiekti elektros spintą. Elektrikai klausė: „O kas bus, jei ką nors elektra nutrenks?“ Jie net negalėjo įeiti į sklypą, kad pakeltų aukščiau vandens tą spintą“, – apie įvykį pasakojo Šventosios seniūnės pavaduotojas Alvidas Bacius.

Sklypas su nameliu stovi netoli kanalo. Kanalo vandens lygį reguliuoja siurblinė.

„Ji veikia automatiškai, tačiau vandenį nutraukia labai lėtai. O užsemtas plotas buvo didžiulis – apie penki kvadratiniai kilometrai. Žinojau, kaip veikia siurblinė, supratau, kad užtruks, todėl nusprendžiau rankiniu būdu „nutraukti“ vandenį. Tai reiškia, kad siurblys, įjungiamas rankiniu būdu, daug greičiau dirba“, – pasakojo seniūnės pavaduotojas.

„Facebook“ paskyros „Orų entuziastai“ nuotr.

Ėmė gaišti žuvys

A. Bacius tai ryte, tai vakare vis atvažiuodavo prie siurblinės.

„Stebėjau situaciją ir savaitgalį. Tačiau vieną rytą atvažiavęs net nustebau – per greitai nusiurbė vandenį“, – sakė A. Bacius.

Šioje vietoje vyrauja durpinis gruntas, jis prisigeria vandens, tad tampa it kempinė.

Praėjusią žiemą potvyniai ne kartą skandino Vakarų Lietuvą, tad gruntas buvo itin įmirkęs.

„Dėl to ir nesibaiminau, kad siurbliai per greitai galėtų nusiurbti vandenį. Lygiagrečiai driekiasi kitas kanalas. O jame vandens buvo mažiau nei šiame kanale, kurį sausinome. Su vienu iš Palangos komunalininkų patys pamatėme labiau nusekusiame kanale plaukiojančias didžiules žuvis. O štai dar vis vandens pilname kanale, kurį siurbėme, žuvys ėmė gaišti. Visiška mistika“, – kalbėjo A. Bacius.

Vyrai iki to momento net nežinojo, kad kanaluose yra tiek žuvų.

Žmogaus ar žuvų gyvybė?

Tą kartą komunalininkai išvežė apie 20–30 kg kritusių žuvų.

Į įvykio vietą buvo atvykę aplinkosaugininkai, įvertino situaciją, apklausė liudininkus.

„Pasirodo, padariau žalą gamtai. Nors teikiau visus paaiškinimus, kaip čia viskas vyko, kokios priežastys buvo, tačiau vis tiek buvau nubaustas. Nežinau, ką reikės daryti, iš kur aš tokius pinigus turiu paimti“, – liūdnai kalbėjo seniūnės pavaduotojas.

Ką aš turėjau pasirinkti – žmogaus ar žuvų gyvybę?

Žmogus jaučiasi įskaudintas ir nepelnytai griežtai nubaustas.

„Ką aš turėjau pasirinkti – žmogaus ar žuvų gyvybę? Jei net ir būčiau žinojęs, kad kanale yra žuvų, aš vis tiek negalėjau kitaip pasielgti. O jei kas nors, nežinantis situacijos, būtų žengęs į aplietą pievą, kurioje vis dar tekėjo elektra, čia žmogus ir būtų atsisveikinęs su gyvybe. Juk žmonės po užlietas vietas pramogai važinėja, fotografuoja“, – pečiais gūžčiojo vyras.

A. Bacius iš aplinkosaugininkų išgirdo, kad jis esą privalėjęs išlaviruoti nutikusioje situacijoje.

„Yra buvę tokių situacijų, kai pusę metų automatiniu režimu siurblinė nesugebėdavo nusausinti užlietų teritorijų. Iš kur čia žinosi, kad taip nutiks?“ – stebėjosi seniūnės pavaduotojas.

Kritinėje situacijoje, kai potvynis skandino Kretingą, savivaldybė net buvo nusprendusi išleisti vandenį iš nuotekų saugyklos, kai paaiškėjo, kad ji persipildė.

Tą kartą logiškai buvo įvertinta ekstremali situacija – nuotekų valymo įrenginiai buvo persipildę dėl lietaus kanalizacijos, kurią kažkas kažkur buvo sujungęs į nuotekų tinklus.

Potvyniai: Šventosios miestelio apylinkėse vingiuojanti Šventosios upė per praėjusius metus tvino kelis kartus. Buvo apsemti itin dideli plotai. / V. Skeberdytės nuotr.

Š2, Š4 ir Š6 – tai upės?

„O Šventojoje – kitokia logika. Šiuos kanalus, kurie buvo iškasti sovietmečiu, kažkas įvardijo upėmis. Kur girdėta, kad 1950 m. laukuose iškasti kanalai staiga virto upėmis? Dabar tokia šių kanalų oficiali registracija. Aš dar tokių upių pavadinimų nesu girdėjęs – Š2, Š4, Š6“, – galvą kraipė seniūnės pavaduotojas.

Dėl to, kad drenažiniai kanalai jau įregistruoti upėmis, seniūnės pavaduotojui dar labiau kliuvo.

„Vadinasi, aš „nuleidau“ upę, o ne kanalizacijos kanalą. Bet aš esu inžinierius, ne juristas. O, pasirodo, turiu būti dar ir juristu“, – svarstė vyras.

A. Bacius ruošiasi skųsti aplinkosaugininkų skirtą baudą. Žmogus turės samdyti advokatą, vaikščioti į teismo posėdžius.

„Aiškinama, kad aš, neturėdamas įgaliojimų, įjungiau rankiniu būdu siurblius. Bet aš į darbą priimtas tam, kad prižiūrėčiau seniūnijos teritoriją, imčiausi padarinių likvidavimo, organizuočiau darbus. Kas man dar kokius įgaliojimus turėtų suteikti? Siurblinės pastatytos valstybės, o priežiūrai perduotos savivaldybei. Seniūnija ir vykdo savivaldybės paskirtas funkcijas. Nežinau, kokių įgaliojimų dar reikia. Valdininkai jau perlenkė – sviestas sviestuotas ir dar perteptas sviestu“, – kalbėjo A. Bacius.

Automatiniu būdu siurblys dirba pulsuojančiu režimu.

„Jis įsijungia, o pasiekus tam tikrą vandens lygį, išsijungia. Tačiau esant dideliam potvynio mastui, automatinis siurbimas negelbėja. Vanduo buvo pasiekęs ir gerokai toliau esančias teritorijas. O jei nieko nežinantis žmogus būtų įlipęs į vandenį, kur stovi apsemta elektros skydinė, jį galėjo nutrenkti elektros srovė. Nejau aš apie tai neturėjau galvoti?“ – atsiduso vyras.

Turi savų versijų

Vietos žvejai turi savų versijų, kas galėjo nutikti kanale.

„Niekas nežinojo, kad šiuose kanaluose yra žuvų. Gretimame, kuriame buvo mažiau vandens, žuvys puikiai jautėsi, o štai pumpuojamame kanale matėme net mirusių dusių (vabzdžiai, gyvenantys telkiniuose – A. A.). Kur matyta, kad ir dusios taip dvėstų? Tai vabalai, kurie oru kvėpuoja. Joms nesvarbu, kiek vandenyje deguonies. Čia kažkas ne taip su vandeniu buvo“, – svarstė kanalus tą kartą apžiūrėjęs vienas žvejys.

Jei į skęstančius kanalus niekas nepylė jokių chemikalų, kodėl žuvys vis tiek dvėsė? Žvejys turi savo versiją, kas galėjo nutikti.

„Vadinasi, nutrenkė elektra. Gavo smūgį tik tame kanale, kuris arčiau elektros skydinės. O tolėliau esančiame ir žymiai seklesniame žuvys ramiausiai sau plaukiojo. Labai norėčiau pamatyti tų ekspertų, kurių sprendimu buvo skirta bauda, išvadas. Jei jie teigia, kad žuvys krito dėl deguonies stygiaus, tada tegul jie atsako, kodėl ir dusios dvėsė? Kokie deguonies matavimai daryti? Ar atsakyta, kodėl seklesniame kanale žuvys liko gyvos?“ – retoriškai klausė žvejys.

V. Skeberdytės nuotr.

„Neturėjo teisės to daryti“

Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyriaus atsakyme į klausimus dienraščiui „Klaipėda“ teigta, kad įvykio vietoje apsilankę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rado nuleistą kanalą, kuriame buvo nugaišusių žuvų.

„Kaip paaiškino sausinimo siurblinėje siurblį įjungęs ir be priežiūros palikęs asmuo, jis nesitikėjo, kad vandens lygis gali taip greitai nukristi. Informacijos apie tai, kad šiame kanale būtų anksčiau gaišusios žuvys, departamentas nebuvo gavęs ir įvykio vietoje asmuo kitos versijos, dėl ko galėjo kanale nugaišti žuvys, nenurodė“, – rašoma atsakyme.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad dėl žmogiškosios klaidos, neužtikrinus siurblio darbo priežiūros, buvo išpumpuotas didelis vandens kiekis iš kanalo, esą dėl to ir nugaišo žuvys.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija), apskaičiuotas žalos dydis žuvų ištekliams yra 4 260 eurų. Asmuo, įjungęs siurblį ir jį palikęs be priežiūros, neturėjo teisės to daryti, todėl jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už pareigos saugoti aplinką neatlikimą“, – konstatuota departamento paaiškinime.