Už ES lėšas įgyvendinti projektai džiugina ministrą

k.paukstyte@kl.lt

Uostamiestyje viešėjęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis aplankė per pusmetį pastatytą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos administracinį pastatą bei baigiamą diegti krantinės video stebėjimo sistemą.

Įrengė modernų pastatą

Nors Kopgalio užkardos administracinio pastato statybų bei įrengimo darbai jau užbaigti, kol kas jame įprasti darbai nevyksta. Šiuo metu į pastatą perkelinėjama radiolokacinė sistema, kuri yra skirta teritorinei jūrai ir pakrantei stebėti, tad dar iki metų pabaigos čia įsikurs šios sistemos valdymo ir kontrolės centras.

Naujas dviejų aukštų 450 kvadratinių metrų ploto pastatas pagerins pareigūnų darbo sąlygas bei leis tinkamai eksploatuoti visą sistemą.

"Pastačius Kopgalio užkardos pastatą itin pagerės pasieniečių darbo sąlygos, o ir brangi technika – radarų valdymo centras – pagalbiau bus perkeltas į jai pritaikytas patalpas", – kalbėjo Vidaus reikalų ministras R.Palaitis.

Finansavo ES fondas

Visą parą dirbančiame centre iš viso sukurtos aštuonios kompiuterizuotos darbo vietos Baltijos jūros, Kuršių marių ir vidaus pasienio vandenų prie ES išorės sienų kontrolei. Šešios iš jų – operatorių, viena mokomoji bei dar viena techninių stebėjimo bokštų apsaugos.

Centrinės vadavietės stebėjimo sistemą sudaro 14 kompiuterių, 22 monitoriai, komutavimo stotis, du sieniniai ekranai su projektoriais ir kita duomenų tvarkymo bei kontrolės įranga. Kameros gali fiksuoti vaizdą 12 km. atstumu, o esant nedideliam bangavimui identifikuoti net už 4 km. esančius objektus. Iš viso naujame administraciniame pastate pamainomis dirbs 86 žmonės.

Pastatas pastatytas už Išorės sienų fondo (ISF), kurį administruoja Vidaus reikalų ministerija, lėšas. Jo įgyvendinimui skirta 2,21 mln. Lt.

R.Palaitis džiaugėsi, jog šiuo ekonomiškai sunkiu periodu Klaipėda puikiai sugebėjo įsisisavinti ES fondų lėšas.

"Daugeliui galbūt atrodo, jog esant dabartinei sunkiai ekonominei situacijai Lietuva galėtų apsieiti be tokių brangių pirkinių. Tačiau reikia pabrėžti, kad Europos Sąjunga skiria Lietuvai didelę finansinę paramą labai aiškiam tikslui – Bendrijų išorės sienų apsaugai. Lietuvos pasieniečiai saugo dešimtadalį ES išorės sienų. Jokiems kitiems tikslams šios lėšos negali būti panaudotos, tad labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos kraštas sugebėjo taip puikiai įsisavinti šiuos pinigus", – komentavo ministras.

Kameros leis stebėti krantines

Viešnagės metu R.Palaitis apžiūrėjo ir jūrų uosto užkardos vaizdo stebėjimo sistemos įrangą, kuri jau netrukus bus baigta diegti. Krantinės video stebėjimo sistemos įdiegimui skirta 1,14 mln. Lt.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste jau seniai reikėjo sukurti veiksmingą pasienio kontrolės sistemą.

Kopgalio užkardoje tikrinami tik mažieji laivai ir jachtos, o visų kitų laivų įgulų ir keleivių, įskaitant kruizinių laivų keleivius, pasienio kontrolę prie laivo trapo vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Uosto užkardos pareigūnai.

Laivams prisišvartavus prie krantinės ir prieš išplaukiant iš uosto, jų patikrinti atvyksta mobiliosios pasienio tarnybos. Teritoriją, kurioje stovi prisišvartavę laivai, saugo krantinių savininkų pasamdytos privačios saugos tarnybos.

Netrukus siekiant užtikrinti galimybę stebėti visas uosto krantines, šiuo metu veikiančias vaizdo stebėjimo kameras, kurias įrengė saugos tarnybos bei papildomai Valstybės sienos apsaugos tarnybos įsigytas vaizdo stebėjimo kameras būtų galima integruoti į bendrą sistemą.

Bendra Jūrų uosto vaizdo stebėjimo sistema leistų vykdyti kompleksišką asmenų bei transporto priemonių judėjimo ir uosto teritorijos krantinių stebėjimą, sustiprintų apsaugą nuo nelegalių migrantų atvykimo į šalį laivu bei galimo patekimo į laivus.

Kadangi Jūrų uosto užkardos veiklos teritorija yra didelė, teritorijos ir uosto krantinių vaizdo stebėjimo sistema leistų laiku reaguoti į pažeidimus, vykdyti jų prevenciją ir tikslingai išnaudoti transporto priemones bei pareigūnus.

Siekiant užtikrinti šias funkcijas, Jūrų uosto užkardoje sukurtos dvi vaizdo stebėjimo sistemų valdymo operatorių darbo vietos ir pastatytas duomenų apsaugos bei priežiūros serveris.

Taip pat nupirktos ir baigiamos montuoti 27 vaizdo stebėjimo kameros, kurios integruojamos ryšio jungtimis ir skirtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėms bei teritorijai stebėti.

Planų ir užmojų netrūksta

Vertinant ISF 2007 m. programos priemones ir įgyvendinamus veiksmus, galima teigti, kad tai yra tęstiniai 2004–2006 m. Šengeno priemonės programos bei Specialiosios Kaliningrado tranzito schemos darbai. Ši programa yra daugiametė ir truks iki 2013–ųjų pabaigos.

ISF programa skirta stiprinti išorinę ES sieną, nesudarant papildomų kliūčių teisėtam asmenų judėjimui, ir užtikrinti supaprastintą Rusijos Federacijos piliečių tranzitą per Lietuvos teritoriją, t. y. Specialiosios tranzito schemos funkcionavimą.

"Iki gruodžio 31 d. bus baigti įgyvendinti visi 21 Išorės sienų fondo 2007 m. metinės programos projektai. Išorės sienų fondo 2007–2013 m. programų pradžia buvo nelengva kaip ir kiekviena kita pradžia. Tačiau dabar pagreitis jau įgytas, laikas pasivytas, o galvose jau atsiranda idėjų ateičiai – naujam 2014–2020m. finansinio programavimo laikotarpiui", – patikino ministras R.Palaitis.

Jis pabrėžė, kad Klaipėdos kraštas yra ta vieta, kuriame puikiai matomas ES finansinės paramos tęstinumas: "Iš Šengeno priemonės lėšų Kopgalio užkardoje buvo įdiegta techninių stebėjimo priemonių sistema teritorinei jūrai ir pakrantei stebėti, o dabar šios sistemos valdymo ir kontrolės centras perkeliamas į naują Kopgalio užkardos administracinį pastatą, pastatytą Išorės sienų fondo lėšomis. Uosto užkardos pastatas taip pat buvo pastatytas už Šengeno priemonės lėšas, o krantinių stebėjimo vaizdo sistema baigiama diegti už Išorės sienų fondo lėšas", – paaiškino ministras.

Numatomi ISF paramos gavėjai

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

Užsienio reikalų ministerija

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija

Lietuvos policijos mokykla

Finansavimo struktūra

Išorės sienų fondu išreiškiamas solidarumas teikiant finansinę paramą toms valstybėms narėms, kurios užtikrina išorės sienų saugumą šalims, kurios priklauso Šengeno sutarties erdvei. Finansinė parama nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sudarys 1 820 mln. eurų.

Europos bendrijos finansinė parama Lietuvai 2007–2013 m. laikotarpiu sudarys 140,45 mln. eurų (485 mln. litų), o Lietuvos Respublikos valstybė remiamiems projektams skirs 10,82 mln. eurų (37,35 litų).

Informacija apie projektą

Šių metų gruodžio 31 d. baigiasi ISF 2007 m. metinės programos įgyvendinimo laikotarpis. Bus įgyvendinti visi programoje numatyti projektai. Tarp jų pažymėtini:

automatinės daktiloskopinės identifikavimo sistemos modernizavimas. Vertė 6,26 mln. Lt.

transporto priemonių įsigijimas pasienio kontrolės punktams – įsigyti 35 automobiliai, 15 visureigių, 12 mikroautobusų, 4 keturračiai motociklai. Vertė – 5,65 mln. Lt.

vieningos pajėgų valdymo sistemos sukūrimas. Ši IT sistema skirta Supaprastinto tranzito schemoje dalyvaujantiems padaliniams. Vertė – 5,10 mln. Lt.

įvairių radijo ryšio terminalų įsigijimas. Vertė – 6,32 mln. Lt.

Visi šie projektai 100 proc. finansuojami iš Europos Bendrijos lėšų.