Įspūdingas pernykštis šuolis
2025-aisiais Klaipėdos uoste perkrauta 39 mln. tonų krovinių.
„Septyni pasiekti rekordai rodo, kad Klaipėdos uostas ieško variantų, galimybių, kaip aktyvinti veiklą. Nepaisant geopolitinės situacijos, sankcijų uoste krova auga“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Algis Latakas, pridūręs, jog 2023 m. uosto krova buvo kritusi iki 33 mln. tonų.
Ryškiausiai pernai Klaipėdos uoste augo konteinerių krova.
Iš viso perkrauta beveik 13 mln. tonų.
Tai yra 29 proc. daugiau nei 2024 m., kai konteinerių krova siekė 10,0 mln. tonų ribą.
1 mln. TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė 2025-aisiais pasiekta anksčiausiai istorijoje – spalio pradžioje.
2024 m. šis rodiklis pasiektas gruodžio viduryje, o 2023 ir 2022 m. – likus vos kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių.
Iš viso per 2025 metus perkrauta 1 308 687 TEU, o iki šiol rekordiniu laikytas 2024 m. rezultatas – 1 068 771 TEU – pagerintas 22 proc.
„Praėjusių metų šuolis – labai įspūdingas ir kartu rimtas iššūkis mūsų šauniai komandai, kuri pademonstravo profesionalumą, sutelktumą ir įsiklausymą į bendrovės puoselėjamas vertybes. Rezultatui pasiekti reikėjo ir „Klaipėdos Smeltės“ komandos pastiprinimo – priėmėme 54 naujus darbuotojus, juos apmokėme. Pozityviai žvelgiame į ateitį. Šiems metams planuojame didesnį biudžetą ir krovos apimtis, nes savo darbu esame užsitikrinę gerą reputaciją“, – kalbėjo uosto krovos lydere praėjusiais metais tapusios kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Rimantas Juška.
Augimą lėmė ir streikai
Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ krovos apimtys 2025 metais augo 43 proc. iki 824 tūkst. standartinių konteinerių (TEU).
„Klaipėdos Smeltė“ – pasaulinės konteinerių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) dalis.
„Klaipėdos Smeltė“ turi pajėgumų per metus perkrauti apie 1,1–1,2 mln.
R. Juška pripažino, kad didelį konteinerių krovos augimą iš dalies lėmė ir streikai kituose jūrų uostuose.
„Taip, turėjo įtakos. Kad laivai išvengtų susigrūdimų, faktiškai buvo ieškoma varianto, į kokį kitą uostą jį nukreipti“, – kalbėjo „Klaipėdos Smeltės“ vadovas.
Be to, pernai beveik 75 proc. įmonės krovinių sudarė perskirstymui Baltijos jūros regione skirti konteineriai.
„Turime savo viziją, turime veiklos planą, kalbamės su Uosto direkcija, kad mūsų tas augimas nesustotų. Džiaugiamės, kad bendrovė, buvusi it pelenė Žvejybos uosto ribose, per tuos metus išaugo į šiuolaikišką terminalą, kuris turi labai didžiulę reikšmę Klaipėdos uostui“, – pabrėžė R. Juška.
Praėjusių metų šuolis – labai įspūdingas ir kartu rimtas iššūkis mūsų šauniai komandai.
Keltų linijų sprendimai
Svarbią dalį bendroje Klaipėdos uosto krovoje ir toliau išlaikė keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) segmentas, lyginant su 2024 m., ūgtelėjęs 6 proc. ir pasiekęs 6,5 mln. tonų.
Vertinant praėjusiais metais keltais pergabentų transporto priemonių skaičių, fiksuojamas dar vienas rekordas.
2025 m. šių transporto priemonių skaičius Klaipėdos uoste pasiekė 353 759 ribą ir beveik 10,5 tūkst. pergabentų transporto priemonių pagerino iki šiol geriausiu laikytą 2021 m. rekordą, kai buvo pergabenta 343 356 vnt. transporto priemonių.
Augimą šiame Klaipėdos uosto krovos segmente paskatino keltų linijų veiksmai: bendrovės „TT-Line“ sprendimas įvesti tiesioginius savaitgalio reisus Travemiundė–Klaipėda bei sutarimas su bendrove „DFDS“, padidinęs reisų maršrutu Klaipėda–Karlshamnas dažnį ir atvėręs papildomas jungtis į Treleborgą ir Travemiundę.
Džiugino SGD rezultatai
Lyginant su 2024 m., pernai 19 proc. augo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova, kuri siekė 2,4 mln. tonų ribą.
Krovos apimčių 2025 ir 2024 m. skirtumą ryškino tai, kad 2024 m. SGD laivas-saugykla „Independence“ dėl planinės patikros ir remonto mėnesį nedirbo.
Vis dėlto užtikrintas augimas fiksuojamas ir praėjusių metų rezultatą lyginant su 2023 m., kai buvo fiksuotas SGD krovos rekordas – 2,35 mln. tonų.
Statybinių medžiagų ir iškasenų krovos kreivė Klaipėdos uoste atspindi ir uosto, kaip svarbaus valstybės ramsčio, vykdant didelės apimties infrastruktūros, statybų projektus, reikšmę.
2025 m. perkrauta 2,1 mln. tonų šių krovinių.
Tai yra dar vienas naujas šios rūšies krovinių rekordas Klaipėdos uoste – 3 proc. arba 61 tūkst. tonų pagerintas 2024 m. fiksuotas rekordas.
Ne viskas sklandu
Dominuojančioms krovinių rūšims užtikrintai augant, kai kuriose srityse fiksuotas tam tikras krovos mažėjimas.
Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 606 tūkst. tonų medienos ir miškininkystės produktų.
Tai yra 136 tūkst. tonų mažiau šios rūšies krovinių nei buvo 2024 m.
11 proc. mažesnė ir praėjusių metų metalo laužo krova, pasiekusi 1,2 mln. tonų, o užpernai buvusi ties 1,4 mln. t riba.
Mažėjimas šiame krovinių segmente siejamas su Jungtinių Amerikos Valstijų muitų politika bei dėl jos sumenkusia paklausa Turkijoje.
Klaipėdos uosto krovos kreivės siunčia žinią ir apie plačiai aptarinėtą ir su nemenkais iššūkiais susidūrusį praėjusių metų grūdų sezoną – perkrauta 3,9 mln. tonų grūdų.
Šis rezultatas yra 7 proc. arba 293 tūkst. tonų mažesnis nei buvo 2024 m., kai grūdų krova siekė 4,1 mln. tonų.
Grūdų eksporto per uostą apimtis priklauso nuo derliaus gausos Lietuvoje ir nuo vidaus vartojimo.
Lietuvoje užauginamų grūdų derlius svyruoja nuo 6 iki 7 mln. t.
Apie 70–80 proc. Lietuvoje užauginamų grūdų eksportuojama, o eksporto per Klaipėdos uostą dalis taip pat sudaro apie 70–80 proc. nuo viso eksportuojamo kiekio.
„Yra krovinių, kurių mes nebekrauname, tai yra rūdos. Jų kilmės šalis mums netinkama, medienos sumažėję, metalo šiek tiek sumažėjo. Tai susiję ir su muitų padidėjimu šiems kroviniams“, – teigė A. Latakas.
Kol kas trąšų nebus
„Belieka palinkėti, kad mūsų uosto kompanijoms, kurios į savo verslus investuoja nepaprastai daug ir tikrai stengiasi pritraukiant krovinius, ir toliau sektųsi. Matome, kad krova auga. Iki absoliutaus rekordo, kai per metus buvo perkrauta 47 mln. t krovinių, nelieka tiek ir daug“, – kalbėjo A. Latakas.
Pasiteiravus, ar yra kokių ženklų apie baltarusiškų trąšų sugrąžinimą į Klaipėdos uostą, KVJUD vadovas patikino, kad jokių indikacijų dėl to neturi ir žino tik tiek, kiek skelbiama viešojoje erdvėje.
„Nėra ženklų, kad baltarusiškos trąšos greitu metu vėl gali būti kraunamos Klaipėdoje. Galiu tik pasikartoti, kad mūsų uoste yra galimybės šitą krovinį perkrauti, terminalai yra tam pasiruošę“, – akcentavo A. Latakas.
Nuo šių metų išaugo ir geležinkelių tarifai, kurie gali turėti įtakos krovinių pervežimo kainų augimui, tačiau šio aspekto A. Latakas per daug nesureikšmina.
„Manyčiau, kad šiuo atveju krovinių pervežimų automobiliais daugės, o geležinkeliais mažės. Kompanijos ieško būdų, kaip pigiau krovinį atvežti. Juolab dabar didžioji dalis krovinių yra nukreipta į Lietuvos rinką, o Lietuvos rinkoje krovinių pervežimas automobiliais yra labai patogus. Jei krovinio maršruto taškai būtų tolimesni (Uzbekistanas, Kazachstanas), kur be geležinkelio apsieiti sunku, tai situacija turbūt būtų kitokia“, – teigė A. Latakas.
Laivų atplaukė mažiau
Krovai augant, į Klaipėdos uostą atplaukė 3 proc. mažiau laivų.
Iš viso 2025 m. Klaipėdos uoste lankėsi 5 313 laivų, tai yra 166 laivais mažiau nei užpernai.
Užtikrintai auganti krova ir mažesnis laivų skaičius – ženklas, kad nuolat tobulinama infrastruktūra leidžia Klaipėdos uoste priimti didesnius laivus, kurie vienu atplaukimu atgabena daugiau krovinių, mažiau teršia aplinką ir užtikrina efektyvesnį krovinių gabenimą.
Augantis krovinių gabenimo tempas fiksuojamas ir vertinant 2025 m. vidaus vandens laivybos suvestines.
Upėmis pergabenta 48,8 tūkst. tonų krovinių, o tai yra 75 proc. daugiau nei per 2024 m.
43 proc. išaugo ir laivų reisų skaičius – nuo 28 užpernai iki 40 pernai.
Baltijos valstybių lyderis
Užtikrintas praėjusių metų krovos augimas dar labiau stiprino Klaipėdos uosto lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų.
Per 2025 m. nė vienam iš šių uostų nepavyko pasiekti dviženklio augimo, o, pavyzdžiui, Ryga ir Liepoja vis dar sprendžia krovos mažėjimo iššūkį.
Rygos uostas metus baigė su 7 proc. krovos kritimu, lyginant su užpernai – perkrovė 16,8 mln. tonų krovinių.
Liepojos krova siekė 6,9 mln. tonų krovinių ir nuo užpernai buvusio rezultato (7 mln. tonų) atsiliko 3 proc.
Talinui ir Ventspiliui pavyko pasiekti atitinkamai 5 ir 4 proc. augimą.
Taline šiemet perkrauta 13,8 mln. tonų krovinių, o Ventspilyje – 8,5 mln. tonų.
Vertinant konteinerių krovą, išryškėja dominuojantis Klaipėdos uosto vaidmuo.
Nė vienas iš Latvijos ir Estijos uostų praėjusiais metais nepasiekė pusės milijono TEU ribos ir (išskyrus Liepoją) fiksavo krentančią konteinerių krovą.
Pasiekęs 39 mln. tonų krovos ribą, Klaipėdos uostas padidino ir savo užimamos rinkos dalį.
2025 m. ji sudarė 41 proc., o užpernai siekė 39 proc.
Pagal užimamą rinkos dalį po Klaipėdos rikiuojasi Ryga (18 proc.), Talinas (15 proc.), Lietuvoje veikiantis Būtingės terminalas (10 proc.), Ventspilis (9 proc.) ir Liepoja (7 proc.).
„Kodėl Klaipėdos uoste krova auga? Yra daugybė faktorių, vienas jų – bendras infrastruktūros vystymas. Vien uosto direkcija per 2025 metus tam investavo apie 60 mln. eurų. Visiškai pabaigtas tvarkyti bangolaužis, atlikti kai kurie akvatorijos gilinimo darbai, pietinėje uosto dalyje atlikti tam tikri paruošiamieji darbai, buvo vykdoma daug tęstinių projektų, kuriuos pabaigsime šiemet“, – kalbėjo A. Latakas.
Naujausi komentarai