Planai nebeatrodo utopiniais

„Klaipėdos uosto, jūrinės bendruomenės veiklos sėkmė yra nuosekli, užsispyrusi veikla valstybės labui ir atlikti unikalūs uosto pertvarkymo darbai“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis sakė gerai prisimenantis 2001 metus, kai tuometis krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis kalbėjo, kad Klaipėdos uoste reikia siekti ne tik 12, bet ir 13-14 metrų gylį. Tuomet, anot A.Vaitkaus, tokie gyliai Klaipėdos uoste atrodė utopiniai, buvo sutinkami su ironija. Tačiau laikas parodė, kas buvo teisus. Šiandien Klaipėdos uostas turi 14,5 metrų gylį, šiaurinėje dalyje 15 metrų, o vartuose net 15,5 metrų gylį. Ir jau nebeatrodo utopinis siekis turėti 17 metrų gylį, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti bet kokį į Baltijos jūrą įplaukiantį laivą.

Nenuostabu, kad jau dabar Klaipėdos uostas gali priimti per 100 tūkst. tonų krovinių imančius laivus. Anot A.Vaitkaus, jei sugrįžtume į praeitį prieš 25 metus pamatytume, kad tuomet didžiausi į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai buvo vos 20 tūkst. tonų talpos.

Tai reiškia, kad dešimtis kartų išaugo ne tik Klaipėdos uosto galimybės, bet ir smarkiai kito pasaulio laivų dydžiai.

Viršytos japonų prognozės

A.Vaitkus geriausia pastarojo 25 laikotarpiu Klaipėdos uosto studija laiko 2004 metais Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atliktą tyrimą dėl giliavandenio uosto statybos.

Ir ne todėl, kad ši studija jam - jaunam Susisiekimo ministerijos specialistui padarė įspūdį. Studija buvo toliaregiška žvelgiant iš laiko perspektyvos.

„Pagal optimistines prognozes japonai teigė, kad 2015 metais Klaipėdos uostas kraus 35 mln. tonų krovinių. Realybė netgi pranoko jų optimizmą – 2015 metais Klaipėdos uoste krauta 38,5 mln. tonų krovinių“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Kitas japonų pateiktas skaičius buvo toks, kad Klaipėdos uosto krovos augimas kasmet vidutiniškai sieks 4,7 proc. realiai augimas yra dar didesnis – 6,6 proc. kasmet.

Japonai taip pat prognozavo, kad apie 2014 metus Lietuva turėtų pradėti statyti dar vieną uostą.

Pasiblaškius ir paklaidžiojus klystkeliais dėl galimo išorinio uosto statybos prie Būtingės vis tiek galiausiai grįžtama prie išorinio uosto formavimo ties Melnrage.

Jei pagal japonų rekomendacijas Klaipėdoje ties Melnrage būtų buvęs pradėtas statyti išorinis uostas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas šiandien greičiausiai būtų kitoje vietoje ir gal netgi kitokios konstrukcijos. Anot A.Vaitkaus, dėl išorinio uosto statybos ties Melnrage, kuris būtų numatytas Klaipėdos uosto bendrajame plane, diskutuojama su Klaipėdos miesto politikais. Svarbiausia būtų tinkamai suderinti įvažiavimo į uosto salą jūroje kelius.

Ne viską įžvelgė...

Japonų vizijas dėl Klaipėdos uosto kiek pakoregavo gyvenimas. Japonų studijoje mažiau dėmesio buvo skirta dabartinio Klaipėdos uosto vystymui. Jie nesiūlė jo gilinti iki 17 metrų. Manė, kad peržengus 35 mln. tonų krovos ribą gali strigti laivų plaukimai į Klaipėdos uostą. Todėl siūlyta statyti išorinį uostą.

Realybė yra tokia, kad Klaipėdos uostas vystosi nuosekliau. Iki 14,5 metrų išgilintas visas uostas iki pat Jūrų perkėlos. Yra planai tą uosto dalį gilinti iki 17 metrų, o Malkų įlankoje iki 14,5 metrų.

Japonai įžvelgė, kad Pietinėje uosto dalyje ateityje gali atsiverti logistikos verslo perspektyvos. Bet dabar, kai Klaipė dos uostu domisi didžiuliai pasauliniai koncernai, perspektyvos atrodo labiau apčiuopiamos. Pietinėje dalyje yra didžiulės teritorijos šalia uosto vystyti gamybai, sandėliavimui, kurti papildomą pridėtinę vertę.

Japonai negalėjo įžvelgti, kad Klaipėdos uostas turės iš esmės perstatyti uosto vartus perkeliant pietinį molą, platinant laivybos kanalą ir pasukant laivų įplaukimo kampą apie 11 laipsnių.

Galbūt viso to nebūtų reikėję daryti, jei, pagal japonų siūlymą būtų buvęs pastatytas Klaipėdos uosto išorinis uostas ties Melnrage?

Klaipėdos uosto reikšmė valstybei

Uostas yra didžiausias darbdavys, nes sukuria 58 tūkst. indukuotų darbo vietų.

2015 metais iš uosto veiklos į valstybės biudžetą gauta 684 mln. eurų mokesčių.

2007-2013 m. nuo uosto krautos vienos tonos valstybės pajamos siekė 17,8 eurų.

Pagal 2013 m. duomenis Klaipėdos uostas sukuria 6,24 proc. Lietuvos BVP.