Uostas – tarsi savivaldos šešėlyje

Menka nauda iš uosto

Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės rengiasi su Lietuvos valdžios institucijomis pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą dėl skrydžių skatinimo į Palangos oro uostą.

Didžiausią nuostabą kelia tai, kad šiame procese nedalyvauja Klaipėdos jūrų uostas. Tarsi jo Klaipėdos regione ir nebūtų, nors gana dažnai Palangos oro uoste galima pamatyti ne tik Uosto direkcijos ar bendrovių vadovus, bet ir specialistus. Palangos oro uostu naudojasi ir uosto klientai, partneriai, su uosto veikla susijusios įvairios pagalbinės kompanijos.

Tai taip pat yra vienas iš pavyzdžių, kad iš Klaipėdos jūrų uosto regionas negauna didesnės apčiuopiamos naudos, išskyrus tai, kad iš regiono savivaldos teritorijų samdomi darbuotojai. Kai kurie faktai liudija, kad samdomiems darbininkams, konkrečiai krovėjams, uoste mokami maži atlyginimai.

Kaip tik šiomis dienomis pasirodė viešas pranešimas, kad viena kompanija vilioja treilerių krovos į laivus operatorius ir siūlo vos 1 260 eurų atlyginimą į rankas per mėnesį. Tai nedaug skirsis nuo minimalaus 2025 m. atlyginimo  – Vyriausybė jau patvirtino 1 038 eurus.

Neįtikėtina: taip atrodė tarptautinės reikšmės pajūrio ir pamario dviračių „takas“ per Klaipėdos rajoną. / V. Matučio nuotr.

Nesulaukia uosto pinigų

Klaipėdos regiono savivaldybių susitarime su Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija numatoma, kad 2025 m. į Palangos oro uostą būtų atidaryti nauji maršrutai. Preliminariai kalbama apie dvi naujas skrydžių linijas.

Teigiama, kad tai skatintų regiono verslą ir atvykstamąjį turizmą. Klaipėdos regionas nėra labai patraukli vieta oro skrydžių bendrovėms, nes žmonių koncentracija, palyginus su Vilniumi ar Kaunu, čia yra gerokai mažesnė. Tam, kad būtų pritraukiamos naujos linijos, Klaipėdos regiono savivaldybės skiria pinigų.

Visiškai suprantama, kad tarp donorų naujoms linijoms pritraukti galėtų būti ir uostas – tiek jo valstybinis valdytojas, tiek privatus uosto verslas.

Dabar situacija yra tokia, kad uoste jo valstybinio valdytojo uždirbti pinigai išpūsto pelno pavidalu permetami į Vilnių ir niekas nepateikia jokių ataskaitų, kaip ir kokioms reikmėms uoste uždirbti pinigai yra panaudojami.

Klaipėdos regione nekiltų klausimų, jei valstybės mastu būtų priimta nuostata, kad dalis uoste gautų rinkliavų ir žemės nuomos pinigų turi likti regionui vystyti.

Tarkim, kad ir Palangos oro uosto infrastruktūrai gerinti. Dabar, kai į Palangos oro uostą vakare vienu metu atskrenda 2–3 lėktuvai, o taip būna, nes vienas kitas dažnai vėluoja, oro uosto P1 automobilių statymo aikštelė užsipildo, susidaro didžiulės kamšatys prie mokėjimo automatų, kurių yra per mažai, jie lėtai veikia.

Tuo pat metu laukiančių automobilių prisipildo ir Liepojos plento gatvė prie oro uosto. Tamsoje mirksi avarinės šviesos, blogas matomumas, nes gatvė užstojama, vos akimirka iki kokios nors skaudžios avarijos.

Uostas – krašto svetimkūnis

Akcentuojant atvykstamojo turizmo skatinimą, svarbu apsibrėžti tai, kuo Klaipėdos regionas galėtų traukti turistus iš kitų šalių.

Klaipėdos regiono savivaldybės, uostas, jo bendrovės, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, gal net ir Aplinkos ministerija bendromis jėgomis turėtų ieškoti būdų, kaip gerinti unikalaus pajūrio ir pamario krašto patrauklumą.

Lyg ir yra kas trauktų, nes poilsio taškų pajūryje nuo Būtingės iki Nidos ir pamaryje nuo Klaipėdos iki Rusnės daugėja. Didžiausia problema – pajūrio ir pamario keliai. Jie dalyje vietų kreivi, šleivi, duobėti. Dar daugiau problemų dėl dviračių takų. Neaišku, kaip dviračiu be kontakto su automobilių eismu pervažiuoti Klaipėdos miestą. Daug kritikos sulaukia dviračių takai pagal pamarį per Klaipėdos ir Šilutės rajonus.

Klaipėdos regiono savivaldybės, uostas, jo bendrovės, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, gal net ir Aplinkos ministerija bendromis jėgomis turėtų ieškoti būdų, kaip gerinti unikalaus pajūrio ir pamario krašto patrauklumą.

Prieš ketverius metus, kai vyko kalbos prieš Seimo rinkimus, iš kai kurių asmenų skambėjo daug pažadų apie naujus viešo intereso projektus Smiltynėje. Per tą laiką niekas nepasikeitė.

Iš dalies Klaipėdos regiono savivaldos vadovų ir specialistų galima išgirsti kritišką vertinimą, kad realiai Klaipėdos uostas yra tarsi svetimkūnis savame krašte. Geriausias pavyzdys yra greitas, politiškai susisiekimo ministrui prieš rinkimus į Seimą svarbus Uosto direkcijos memorandumas su Jurbarko rajono savivaldybe dėl upinio uosto statybos Mituvos ir Nemuno upių santakoje.

Klaipėdoje Uosto direkcija miestui svarbią Pramoginių laivų prieplauką „stato“ jau daugiau kaip 20 metų. Ir nėra jokios datos, kada ji atsiras. Taip pat Klaipėdos uoste nėra ir jokio specializuoto upinio uosto, kuris priimtų krovinius iš prieplaukų Kaune ar Jurbarke. Uoste nėra specialių vietų ir upinėms baržoms stovėti. Kroviniai, kurie kol kas buvo tik parodomieji, priimami prie tam netinkamų jūrinių krantinių. Jei prasidėtų masinis krovinių gabenimas į Klaipėdos uostą Nemunu, kuo daugelis abejoja, nes politiniai projektai paprastai numiršta, iškiltų daugybė infrastruktūrinių problemų.