Uostas netapo Klaipėdos regiono lokomotyvu

Stipraus regiono įvaizdis

Šiomis dienomis Klaipėdos regiono plėtros taryba, sudaryta iš septynių savivaldybių, patvirtino naujos redakcijos 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą.

Jis iš dalies griauna tai, ką daugelį metų populistiškai teigė uostininkai, esą jūrų uostas yra ekonomikos variklis. Pagal šiuos teiginius, jūrų uostą turintis Klaipėdos regionas turėtų būti ekonomiškai stiprus, gal net stipresnis už Kauną.

Esmė ta, kad uostas tiesiogiai nedaug ką duoda regionui, išskyrus atlyginimus samdomiems darbuotojams.

Iš stipraus regiono žmonės neturėtų emigruoti į užsienį arba šis rodiklis turėtų būti minimalus. Tačiau statistika skelbia ką kita. 2021 m. iš Lietuvos vidutiniškai dešimčiai tūkstančių gyventojų emigravo 320 asmenų, o Klaipėdos regione – net 379 asmenys. Neįtikėtina, bet didžiausia emigracija buvo ne kokiame nors Skuodo rajone, kur išvykimo lygis taip pat didelis – 460 asmenų 10 tūkst. gyventojų, bet Neringos savivaldybėje – 661 asmuo 10 tūkst. gyventojų.

Galima palyginti – Vilniaus regione 269 asmenys 10 tūkst. gyventojų, Kauno regione – 323 asmenys 10 tūkst. gyventojų.

Klaipėdos regionas su jūrų uostu turėtų būti ekonomiškai stiprus, gal net stipresnis už Kauną, bet taip nėra dėl valstybės politikos.

Tai tiesiogiai liudijo, kad Klaipėdos regionas nėra toks sėkmingas, kaip bandyta jį pristatyti. Dažniausiai žmonės emigruoja dėl to, kad trūksta geriau apmokamo darbo. Atrodytų, kad vien dėl Klaipėdos uosto veiklos emigrantų skaičius turėjo mažėti. Pavyzdžiui, Uosto direkcija skelbia, kad jos atlyginimų vidurkis yra per 4 tūkst. eurų, uosto krovos kompanijose jis siekia nuo 2 iki 3 tūkst. eurų, kai kuriose – net iki 3,6–3,7 tūkst. eurų.

Tūkstantiniai atlyginimai pasiekia tik mažą įvairiose uosto bendrovėse dirbančių žmonių dalį. Pavyzdžiui, viena bendrovė, kurioje atlyginimų vidurkis – 3,7 tūkst. eurų, viešuose skelbimuose krovėjams siūlė 1,2–1,4 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą į rankas.

Smukimas Klaipėdos regione

Antrąją pagal dydį (412 ha) ir įsikūrusių įmonių skaičių laisvąją ekonominę zoną turinti Klaipėda Lietuvoje neblizga ir pagal ekonominius rodiklius.

Jūrų uostas ir didžiulė laisvoji ekonominė zona, taip pat verslo parkai ir zonos savivaldybėse turėtų stipriai kelti Klaipėdą ir jos regioną į viršų.

Vienu metu, kai Kaunas buvo ekonomiškai apsnūdęs, atrodė, kad Klaipėda su jūrų uostu taps antruoju ekonominiu regionu po Vilniaus. Nieko panašaus neįvyko.

Pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą Vilniaus ir Kauno regionai kilo, o Klaipėdos – traukėsi. Vilniaus regionas sukuria apie 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, Kaunas – apie 16 proc., o Klaipėdos regionas – apie 10 proc.

Dar blogiau Klaipėdos regione yra su bendrojo vidaus produkto kūrimu vienam gyventojui, tai atspindi ir regiono ekonominio našumo lygį. 2020 m. Klaipėdos regione vienam gyventojui sukurtas bendrasis vidaus produktas siekė 16,4 tūkst. eurų. Kauno regione jis buvo 18 tūkst. eurų, Vilniaus regione – net 25,6 tūkst. eurų.

Tais metais Klaipėdos regione bendrojo vidaus produkto kūrimo rodiklis buvo žemiausias Lietuvoje ir net 1,8 proc. traukėsi. Tą galėjo lemti pandemija, nes į Klaipėdos uostą 2020–2021 m. neplaukė kruiziniai laivai, beveik nebebuvo jūrų keltų keleivių.

Ir tai nepaisant to, kad 2020-ieji uostui buvo rekordiniai – pasiekta visų laikų didžiausia 47,79 mln. tonų krova. Tai lyg ir iliustruotų, kad jūrų uosto veikla Klaipėdos regiono netempia pirmyn kaip koks traukinio lokomotyvas arba regiono veiklai turi gerokai mažesnę įtaką, nei teigiama.

Per ketverius metus nuo 2020 iki 2023 m. uosto krovos kritimas žymus – nuo 47,79 mln. tonų iki 32,7 mln. tonų. Tai turėtų reikšti, kad Klaipėdos regiono ekonominiai rodikliai dar pablogėjo.

Nedaug bendrų interesų

Klaipėdos regionas pajūrio zonoje egzistuoja kaip atskiras darinys, nes pagrindiniai vienetai yra savivaldybės. Klaipėdos valstybinis uostas egzistuoja kaip dar vienas atskiras darinys. Jis toks savarankiškas, kad net turi savo atskirą bendrąjį planą.

Į Klaipėdos regiono plėtros planą jūrų uostas nėra integruojamas. Klaipėdos regionas vystosi pagal savo tikslus, jūrų uostas – pagal savo. Juos sieja tik tai, kad Klaipėdos regione gyvena pagrindiniai uosto specialistai ir darbininkai. Regionas su įvairiomis žmonių buitinėmis ir socialinėmis problemomis uostui yra nesuprantamas.

Pagrindiniai apibrėžti regiono tikslai yra didinti investicijas į įvairias žmonių gyvenimo sritis ir stiprinti regiono turistinį patrauklumą. Klaipėdos uostas galėtų padėti pritraukdamas kaip galima daugiau kruizinių laivų su turistais.

Jūrų uostas ir Klaipėdos regionas tarsi turi vieną bendrą tikslą – didinti gyventojų užimtumą ir plėtoti regiono transporto sistemą. Geresni keliai svarbūs ir uostui, nes po 2022 m. geopolitinių pokyčių Rytų Europos regione vis daugiau uosto krovinių iš geležinkelių persimeta į kelius.

Kažkada transportininkai deklaravo, kad krovinių gabenimo į uostą srityje dominuos geležinkeliai, todėl jiems vystyti buvo skirtos didžiulės lėšos, o automobilių keliai buvo užmiršti.

Dabar automobilių keliai, daugiausia dėl uosto krovinių, kuriuos gabena sunkiasvoriai sunkvežimiai, negailestingai „kemšami“. Dėl to kenčia ir regiono lengvųjų automobilių savininkai. O naujai sutvarkyti geležinkeliai stovi menkai naudojami.

Pamažu vis labiau prisimenami ir vidaus vandens keliai. Šiems keliams Klaipėdos regionas skiria ypatingą dėmesį, nes per juos, taip pat pamario vietoves galima pritraukti vis daugiau turistų, tai per pastaruosius dvejus metus po pandemijos jau iš esmės ir vyksta.