Uostamiestyje pasigendama privačių investicijų

Grįžo po pusmečio

Kokia situacija yra su projektais, kuriuos būtų galima įgyvendinti bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui, domėjosi miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Domėtasi, kiek pasistūmėta į priekį per septynis mėnesius.

„Pernai spalį savivaldybės darbuotojai pristatė projektus, kuriuos galima įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu. Tokių buvo devyni. Ilgalaikis planas numato, kad jie turi būti baigti iki 2020 m.“, – tvirtino komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

Politikas priminė, kad posėdžio metu savivaldybės administracija buvo įpareigota miesto tarybai pateikti projektų, kurie galėtų būti įgyvendinti bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui, sąrašą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Tarp tokių projektų – regioninis futbolo stadionas, vandens atrakcionų parkas vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje, piliavietės korpusų atkūrimo darbai, Šv. Jono bažnyčios-bendruomenės namų atstatymas, naujas savivaldybės pastatas, Vasaros estrados laisvalaikio kompleksas, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės miesto centre.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas aiškino, kad kiekvienas projektas turi savo priešistorę, skiriasi ir kiekvieno jų pažanga į priekį.

„Esminis klausimas, kada bus nuspręsta juos įgyvendinti ir ar apskritai reikia tai daryti. Kai kurie projektai yra pasistūmėję į priekį. Pavyzdžiui, požeminės aikštelės Atgimimo aikštėje statybos. Viena kompanija atliko galimybių studiją, kaip bendradarbiaudami viešasis ir privatus sektorius galėtų įgyvendinti šį projektą. Jis turėtų būti pristatytas pirmadienį“, – komentavo vadovas.

Gyvenimas diktuoja savo

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tvirtino, kad į priekį judama ir su naujo savivaldybės pastato projektu. Anot jos, užsakyta konsultacija, koks modelis būtų tinkamiausias jį įgyvendinant.

A.Špučienė atkreipė dėmesį, kad minėti projektai nėra įtraukti į savivaldybės trimetį planą. Nėra numatyta, kad per šį laikotarpį jie turėtų būti įgyvendinti pritraukiant privačias lėšas ar naudojant viešąsias.

„Yra planuojami projektai, bet gyvenimas diktuoja savuosius. Dabar būtina statyti globos namus, darželį, mokyklą. Projektams, kurie numatyti trimečiame plane, finansavimo netrūksta. Kokius pirmiausia reikia įgyvendinti, sprendžia miesto taryba. Visko iš karto nei mes padarysime, nei privatus sektorius. Gal reikėtų grįžti į tarybą ir pasitikrinti prioritetus“, – komentavo direktorė.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis tvirtino, kad reikia įvertinti, kiek numatyti objektai yra svarbūs savivaldybės funkcijų vykdymui.

Politikų nuomonės išsiskyrė

Įvertinęs savivaldybės administracijos atstovų pasisakymus, S.Gentvilas konstatavo, kad esminio projektų, kur galėtų bendradarbiauti viešasis ir privatus sektorius, proveržio nėra.

„Dabar įgyvendiname projektus naudodami ES ar viešąsias lėšas. Tačiau ES lėšos baigsis, skolinimasis irgi išseks. Tad būtina pritraukti privačių investicijų. Yra projektų, kur pastarosios galėtų siekti 80 proc. Tačiau nematau, kad ieškotume privačių investicijų. Per septynis mėnesius niekas nepasikeitė. Neturime nė vieno tokio projekto“, – dėstė tarybos narys.

S.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad visi numatyti grandioziniai projektai yra atsiperkantys.

„Manau, tikrai atsirastų norinčiųjų investuoti į požeminių automobilių aikštelių statybą miesto centre ar įrengti vandens atrakcionus neįgaliųjų paplūdimyje. Girdėjau, kad yra besidominčiųjų stadiono statybomis“, – vardijo tarybos narys.

Šioms S.Gentvilo mintims pritarė ne visi komiteto nariai, tvirtindami, jog ne visi projektai atsiperka, ypač – socialiniai.

A.Špučienė pabrėžė, kad pasiruošimas privačių investicijų pritraukimui užtrunka.

„Patirties šioje srityje Lietuvoje nėra daug. Tačiau visi pavyzdžiai rodo, kad tai – brangus malonumas. Investicijas reikės grąžinti ir jos – brangios. Dabar mes kalbame apie partnerystės principą, tačiau galbūt kai kuriuos objektus apskritai galima perduoti privačiam sektoriui. Gal savivaldybei nebūtina jų statyti“, – komentavo direktorė.