Uostamiestyje Holokausto aukos – nepamirštos

Penktadienį, rugsėjo 23-iąją, uostamiestyje buvo paminėta Lietuvos žydų genocido diena. Klaipėdos žydų bendruomenės kieme, prie Atminimo sienos, tylos minute tradiciškai pagerbtos Holokausto aukos.

Šią svarbią dieną paminėti atvyko ne tik Klaipėdos žydų bendruomenės nariai, bet ir uostamiesčio savivaldybės atstovai Arvydas Cesiulis ir Arvydas Vaitkus bei moksleiviai iš „Baltijos“, „Ąžuolyno“ ir „Aukuro“ gimnazijų.

Kadangi žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis išvykęs į užsienį, bendruomenės vardu žodį tarė žydų šeštadieninės mokyklos vadovė Larisa Eilenkrig.

„Tai, kad jūs esate čia įrodo, kad ši diena svarbi ne tik mums, žydams, bet ir visų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonėms. Holokaustas – tai ne vienos tautos, šalies, o pasaulinio masto tragedija. Mūsų pareiga – daryti viską, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė mokyklos vadovė.

Mero pavaduotojas A. Cesiulis perdavė linkėjimus nuo mero Vytauto Grubliausko ir priminė, kad jau praėjo 80 metų nuo Vilniaus geto sunaikinimo.

Taip pat nevalia nepamiršti, kad nuo 1941 iki 1945-ųjų Lietuvoje buvo daugybė analogiškų vietų, kuriose buvo naikinami žydai.

„Palinkėčiau mokėti išgyventi tokius dalykus, juos priimti kaip tikrą duotybę, gyvenimo palydovą. Ne tik džiaugsmas, laimė ar sėkmė lemia žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir mokėjimas užjausti, prisiminti“, – teigė mero pavaduotojas.

Po išsakytų žodžių, moksleiviai pasidalino jautriomis eilėmis bei dainomis, o minėjimo pabaigoje visi susirinkusieji pagerbė žuvusiuosius, padėdami po akmenėlį prie Atminimo sienos.

Pasak istorikų, nacių okupuotoje Lietuvoje buvo beveik visiškai išnaikinti čia gyvenę žydai. Iš maždaug 200 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyta didžioji jų dalis.

Po karo Lietuvoje liko vos apie 9 tūkst. žydų. Lietuvos istorijoje Holokaustas pasižymi didžiausiu aukų skaičiumi per trumpą laikotarpį.


Šiame straipsnyje: holokaustasminėjimasKlaipėda

NAUJAUSI KOMENTARAI

Pagerbkime

Pagerbkime portretas
Ir palestinos žmones turinčius tokį kaimyną.

Arijas

Arijas portretas
Nei dienos be zydu. Kartais pasijauti kaip Palestinoje...

tikiu mokslu ir vikipedija

tikiu mokslu ir vikipedija portretas
Žydai (hebr. ‏ יְהוּדִים ‏‎, tar. jehudím) – semitų tauta. Žydais taip pat vadinami ir judaizmo išpažinėjai. „Žydų tauta“ pačių žydų būna suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra susijusi ir su tikinčiųjų bendruomenės idėja ir „tauta“ labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys. Atsižvelgiant į skirtingą sąvokos „žydas“ interpretavimą įvairiais vertinimais žydai sudaro apie 0,2 proc. pasaulio gyventojų arba 13 mln. Daugiausia žydų gyvena JAV – apie 5 671 000 ir Izraelyje – 5,3 mln. Pagrindinės žydų etninės grupės: aškenaziai (apie 70% visų žydų) ir sefardai.[1] XX a. pradžioje reikšminga žydų dalis gyveno Rusijos imperijoje, daugiausia Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (daugiau kaip 4 mln.). Žydai buvo susibūrę į įvairias sionistines organizacijas, nes sau kėlė uždavinį – atkurti savo valstybę Izraelį – ir yra patyrę II pasauliniame kare totalų genocidą – holokaustą, kurio metu prarado milijonus tautiečių.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių