Uostamiestis nepaskęs tamsoje: kokia bus sąskaita?

Lempučių neišsukinės

Viena klaipėdietė pastebėjo, kad Žvejybos uosto rajone aštuonioliktą valandą, kai jau tamsu, neveikia net pėsčiųjų perėjų apšvietimas.

"Kodėl taip yra? Gal jau taip taupome, kad net prie perėjų nedegame šviesos?" – retoriškai klausė moteris.

Kita klaipėdietė redakcijai priekaištavo, kad Rumpiškės kvartale naujai įrengtame pėsčiųjų take lempos plieskia visą naktį.

"Na, kam taip deginti elektrą? Juk taip brangiai ji kainuoja. Galėtų kas antrą lempą išjungti", – kalbėjo senjorė.

Įmonės "Klaipėdos autobusų parkas" Gatvių infrastruktūros departamento direktorius Dainius Petrauskas sakė, kad kol kas uostamiestyje nežadama išjunginėti apšvietimo žibintų.

"Jei aštuonioliktą valandą dar nedegė apšvietimas, vadinasi, jis dar nebuvo įjungtas. Apsisprendėme kol kas apšvietimo lempų neišjunginėti, net kas antros lempos nejungsime. Paskaičiavome, kad nemažai pavyksta sutaupyti, ryte apšvietimą išjungiant anksčiau, o vakare įjungiant vėliau", – paaiškino D.Petrauskas.

Sutaupome visą valandą.

Sutaupys valandą

Kol kas apsispręsta apšvietimą išjungti pusvalandžiu anksčiau, o įjungti pusvalandžiu vėliau.

"Sutaupome visą valandą. Tačiau niekas to nedaro iš akies, tai daroma pagal apšvietą. Yra liuksometrai, kurių matavimus stebi dispečeriai. Labai didelę reikšmę turi oro sąlygos. Jei yra apsiniaukę, ūkanota, aišku, kad matomumas nebus toks geras. Bet būna vakarų, kai net jau pritemę, bet matomumas dar būna geras. Taigi, pusvalandis nėra absoliutus dalykas", – patikino D.Petrauskas.

Tačiau anksčiau išjungti apšvietimą mieste darbo dienomis nelabai racionalu, nes visi tuomet važiuoja į darbą.

"Kaip tik šiuo metu apšvietimas išjungiamas pagal senąjį grafiką. Tuomet visi važiuoja į darbą, eina į mokyklas. Realiai dabar tik pusvalandžiu vėliau įjungiamas apšvietimas vakare. Bet laikui bėgant, vėl ilgės tamsusis periodas, taigi grafikas keisis", – kalbėjo D.Petrauskas.

Valanda: pusvalandžiu vėliau įjungiant ar išjungiant apšvietimą uostamiestis tikisi sutaupyti milijoną kilovatvalandžių per metus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sutartis – metams

Klaipėdos miestas šiuo metu dar vis moka praėjusiais metais pasirašytos sutarties kainomis. Už kilovatvalandę – 11 centų.

"Kitais metais gali tekti mokėti kelis kartus brangiau. Sutartį elektros tiekimui pasirašėme metams, praėjusių metų gruodį", – pasakojo D.Petrauskas.

Per metus uostamiestis išdegina apie aštuonis milijonus kilovatvalandžių.

"Valandos suvartotos energijos sutaupymas padės sumažinti šią sąskaitą milijonu kilovatvalandžių. Kokią kainą pasiūlys tiekėjai, dar nėra aišku. Tik praėjusį penktadienį buvo paskelbtas tarptautinis pirkimas. Kol kas geriausi siūlymai – rinktis biržos nustatomą elektros energijos kainą. Fiksuoti tiekėjų įkainiai šiuo metu yra aukštesni", – pastebėjo D.Petrauskas.

Nustatyti kriterijai

Prieš kurį laiką uostamiesčio gatvių apšvietimu besirūpinantys specialistai svarstė, ar reikėtų Klaipėdai įsigyti apšvietimo valdymo sistemą.

"Ji leistų kiekvieną šviestuvą pritemdyti atskirai. Tada jau būtų galima laviruoti. Bet tokios sistemos – labai brangios. Tam reikia didelių investicijų, tai yra ateities klausimai", – svarstė D.Petrauskas.

Kiekvienai gatvei pagal jos kategoriją, pėsčiųjų takui pagal pėsčiųjų srautų intensyvumą yra nustatytos tam tikros apšvietimo normos.

"Jei išjungsime kas antrą šviestuvą, gali nutikti taip, kad toje gatvėje apšvietimas nebeatitiks apšvietos normos", – tikino D.Petrauskas.

Kokia bus sąskaita?

Prieš keletą metų uostamiestis už elektrą taip pat mokėdavo apie milijoną eurų.

"Degė senosios lempos, kurios suvartodavo daug energijos. Keitėme šviestuvus, buvo investicijų, tačiau pats elektros suvartojimas mažėjo, nors šviestuvų ir daugėjo. Baigiame įgyvendinti šiaurinės miesto dalies apšvietimo modernizavimo projektą. Situacija apšvietimo srityje labai pasikeitė", – reziumavo D.Petrauskas.

Investuodami į naujus apšvietimo stulpus, modernias ir taupias lempas, miesto prižiūrėtojai padidino apšviestų teritorijų skaičių, tačiau elektros vis tiek suvartojama mažiau.

Jei kitais metais elektros kaina kiltų tris kartus, sąskaita už miesto apšvietimą per metus gali šoktelėti iki kelių milijonų eurų.

"Visko dar gali būti. Bet uostamiestis taupo. Mažės šventinių papuošimų skaičius. Gali būti, kad tuomet ir imsime svarstyti, ar nemažinti šviestuvų. Elektros biržos svyravimų nuspėti neįmanoma. Tačiau Vyriausybė pritarė nutarimui, kuriuo paskutinį šių metų ketvirtį verslui bus kompensuojama elektros kainos augimo dalis. Užsimenama apie kompensacijas iki 2023 m. pirmo ketvirčio pabaigos", – vylėsi D.Petrauskas.