Pagerbė ir giesme, ir gėlėmis
Minėjimo metu simboliškai buvo dedamos gėlės prie minėtojo paminklo, taip pat giedamas Lietuvos himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji.
Susirinkusią klaipėdiečių, garbių svečių, karių minią pasveikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
„Prieš 102 metus įvykę įvykiai leido susijungti Klaipėdos kraštui su didžiąja Lietuva abiem pusėms to norint. Šiandieną būtų sunku pervertinti tai, ką gavo didžioji Lietuva, – neįkainojamą, didžiulį kultūrinį ir istorinį kraštą, kuris su Klaipėdos uostu atvėrė Lietuvai vartus į visą pasaulį. Būtent todėl šiandieną mūsų valstybė yra stipri, ekonomiškai klestinti šalis“, – kalbėjo A. Vaitkus ir palinkėjo džiaugtis bei mylėti Lietuvą bei Klaipėdos kraštą.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys padėkojo žuvusiems kovoje už Klaipėdą.
„Minėdami 102-ąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, didžiuojamės ir didžiuokimės, kad esame čia ir galime prisiminti mums svarbią istoriją bei pagerbti žuvusius kovoje už Klaipėdą. Ačiū jiems“, – sakė J. Genys.
Vestos Jašinskaitės nuotr.
Atidengė paminklą
A. Vaitkus ir paminklo autoriai – dizaineris Kęstutis Mickevičius ir skulptorius Gintautas Jonkus atidengė J. Budriui ir jo žmonai skirtą paminklą.
K. Mickevičius savo kalboje paminėjo ir dienraščio „Klaipėda“ žurnalistę Astą Dykovienę, prisidėjusią prie apie J. Budrio ir jo žmonos palaikų pergabenimo į Klaipėdą proceso.
Mūsų valstybė yra stipri, ekonomiškai klestinti šalis.
„Kad J. Budrys norėjo būti palaidotas Klaipėdoje, buvo žinoma. Prieš penkerius ar daugiau metų šia informacija pasidalijau su kontržvalgybos pulkininko J. Budrio profesijos broliu – atsargos karininku Algiu Grubliu, paklausdamas, ką daryti. Jis paaiškino, kad Lietuva laisva ir kliūčių nėra, reikia parvežti, o kur palaidoti, atsakė, čia, greta sukilėlių, ir inicijavo pargabenimo per Atlantą procesą. Įsijungė ketvirtosios valdžios atstovai, žurnalistai“, – vardijo K. Mickevičius.
Vestos Jašinskaitės nuotr.
Kariams – medaliai
Minėjimo metu Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgų priešmininio laivo M53 „Skalvis“ įgula buvo apdovanota medaliais „Už tarptautines operacijas“. 2024 m. liepos mėnesį iki gruodžio Lietuva vadovavo NATO jungtinėms sąjungininkų pajėgoms, NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmajai grupei.
Lietuvos karo laivas kartu su Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Estijos laivais dalyvavo tarptautinės operacijos „Briliantinis skydas“ aktyviose NATO greito reagavimo laivų grupės veiksmuose Baltijos, Šiaurės, Norvegijos jūrose ir Atlanto vandenyne.
Laivas „Skalvis“ ir jo įgula, pradžioje vadovaujama kapitono leitenanto Andriaus Narbuto, o vėliau laivo vado pareigas parėmusio kapitono leitenanto Haroldo Poznio, dalyvavo istorinių sprogmenų paieškos ir naikinimo operacijose prie Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Estijos krantų.
„Skalvis“, reprezentuodamas Lietuvą, aplankė 19 Europos uostų. Pirmą kartą Lietuvos karo laivyno istorijoje nuvyko į Farerų salas.
Medalius kariams įteikė Klaipėdos įgulos vadas, flotilės admirolas Giedrius Premenckas ir Karo laivų flotilės vadas, jūrų kapitonas Tadas Jablonskis.
Renginio pabaigoje aidėjo trys karių salvės, skirtos Klaipėdos sukilimo dalyviams, Klaipėdai ir klaipėdiečiams, Lietuvos valstybei, laisvei ir nepriklausomybei.
Minėjimą vainikavo gausi karių rikiuotė.
Vestos Jašinskaitės nuotr.
Renginiai:
Šiandien, sausio 15 d., 17 val., Klaipėdos Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) vyks dokumentinio filmo „Vabalų kaimo pelkininkai“ pristatymas.
18 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) vyks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro šventinis koncertas. Įėjimo bilietas – vienas euras.
18 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) mišių metu bus meldžiamasi už Klaipėdos kraštą.
Sausio 17–18 dienomis vyks tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“.
Naujausi komentarai