Teritorijas planuojantys miesto politikai viršijo savo įgaliojimus. Tai nustatė architektų, įsitikinusių, jog taip elgiamasi norint pasipelnyti, skundą tyrusi Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba.

Dirba ne tai, ką reikia

Uostamiesčio valdžia yra viena iš kelių Lietuvos savivaldybių, kurioje į teritorijų planavimo procesą įtraukti ir politikai – įkurtas Teritorijų planavimo komitetas, kuriame dirba penki miesto tarybos nariai. Šiuo metu jam priklauso Valentinas Greičiūnas, Rolandas Bražinskas, Egidijus Sabataitis, Ivanas Romanovas ir Marius Usonis.

Jo reglamente nustatyta, kad komitetas yra tik rekomendacinio pobūdžio – jis esą kitiems tarybos nariams turi patarti, kaip balsuoti teritorijų planavimo klausimais, pavyzdžiui, ar pritarti detaliajam kokio nors sklypo planui.

„Tačiau komitetas dirba ne savo kompetencijos ribose. Į jį projektuotojams reikia eiti dėl kiekvieno klausimo – pristatyti detaliųjų planų koncepcijas, dėl sklypo planavimo organizatoriaus teisių gavimo, dėl pritarimo detaliojo planavimo dokumentų sąlygoms ar paties detaliojo plano sprendiniams“, – teigė teritorijų planavimu užsiimančios uostamiesčio bendrovės „Almontus“ direktorius Visvaldas Petryla.

Todėl jis ir kreipėsi į įvairias instancijas, kad šios sutramdytų uostamiesčio savivaldybės Teritorijų planavimo komitetą.

Ištyrusi bendrovės „Almontus“ skundą Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba išaiškino, jog įstatymai numato, kad įvairių teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje (NSK). Jokių kitų privalomų derinimo institucijų ir procedūrų savivaldybėje teisės aktai nenumato. Todėl savivaldybė negali reikalauti, kad dokumentai, prieš juos teikiant NSK, būtų apsvarstyti ir suderinti Teritorijų planavimo komitete.

„Komitete galima svarstyti tik tuos detaliuosius planus, dėl kurių patvirtinimo yra parengti miesto tarybos sprendimo projektai“, – tvirtino Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji patarėja Daiva Kerekeš.

Kliūtis – ir kablelis

Paprasčiau tariant, teritorijų planavimo procesas turi vykti labai aiškiai. Savivaldybės direktorius su sklypo, kuriam rengiamas detalusis planas, savininku pasirašo sutartį dėl planavimo organizatoriaus teisių perdavimo, po to yra išduodamas sąlygų, kaip turi būti parengtas detalusis planas ir kas jame turi būti numatyta, sąvadas. Pagal jį yra parengiamas detalusis planas, kuris pateikiamas NSK. Jei ji pareiškia pastabų, planas koreguojamas, o jei planui pritariama, jis pristatomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad ši pateiktų savo išvadas. Jei jos teigiamos, tuomet detalųjį planą turi patvirtinti miesto taryba. Prieš tai parengtas sprendimo projektas dėl pritarimo detaliajam planui turi būti svarstomas Teritorijų planavimo komitete.

Tačiau Klaipėdos savivaldybėje kiekvieną žingsnį reikia suderinti Teritorijų planavimo komitete.

„Pavyzdžiui, su detaliuoju planu norint patekti į NSK, reikia pristatyti ir protokolą, kad planas buvo svarstomas komitete ir kad jam pritarta. Tik tada plano svarstymas įtraukiamas į NSK darbotvarkę“, – tikino V.Petryla.

Jo nuomone, politikų dalyvavimas teritorijų planavimo procedūrose – tai sukurta galimybė pasipelnyti.

„Pavyzdžiui, įstatymai leidžia kurioje nors teritorijoje planuoti tam tikrą užstatymą, tačiau politikai žaidžia katę ir pelę – leisime, o gal neleisime. Jei būsi malonus, tai gal pritarsime tam, kad sklype pastatytumei ne dviejų, o dvidešimties aukštų pastatą. Man keista, kaip politikai, kurie nė nežino tam tikrų teisės aktų, gali pritarti ar nepritarti parengtam detaliajam planui. Jiems paprasčiausiai sudarytos sąlygos šantažuoti architektus ir projektuotojus. Šantažas vyksta kiekviename posėdyje. Nepraleidžia dėl kablelio ar kokio kito „išmislo“, suprask, ko reikia“, – neslėpė V.Petryla.

Skirsto pagal meilę?

Ar komiteto nariai šantažavo ir bendrovę „Almontus“? Jos direktorius patikino, kad nesileidžia šantažuojamas ar engiamas, o iškart kreipiasi į teismą, kur ir gina savo teises.

Tačiau jis pripažino, kad jo pavaldiniams taip pat teko patirti komiteto narių varinėjimą. Tris kartus teko eiti derinti detalųjį planą, kurio tikslas – sklypą padalyti į du ir nustatyti jų ribas. Tačiau kai kuriems architektams vieną projektą yra tekę pristatyti ir po šešis kartus.

„Nors tai, mano nuomone, yra viešo reketo sistema, mes pinigų nenešame, nes išmanau teisės aktus, nepasiduodu, todėl galiausiai pavyksta suderinti projektą. Tačiau žinau, kad kitiems trūksta kantrybė ir jie moka“, – teigė V.Petryla.

Jo teigimu, dėl to kenčia ir užsakovai, kurie samdo bendroves, kad šios parengtų ir suderintų detaliuosius planus. Kyšiai esą pakelia paslaugų kainas.

„Galbūt daugelis norėtų dirbti už realias kainas, ir tai būtų dvigubai pigiau nei dabar. Tačiau kai tavęs nepraleidžia, reikia mokėti pinigus. Ir ne po 20 ar 30 tūkst. litų, nes priklauso ne nuo vieno žmogaus, tai išauga ir paslaugų kaina“, – atvirai kalbėjo V.Petryla.

Dar viena galimybė greitai praeiti pro komiteto filtrą – vadinamieji mylimi architektai.

V.Petryla pasakojo, kad jo klientui skambino vienas žinomas uostamiesčio architektas, kuris siūlė iš „Almontus“ atsiimti visus dokumentus ir paslaugą užsisakyti jo bendrovėje, mat „Petrylos komitete vis tiek nepraleis“.

„Yra keli tokie architektai, kurių projektams komitete pritariama iš pirmo karto. Tačiau jų paslaugos "kažkodėl" daugiau nei dvigubai brangesnės už mūsų“, – tikino pašnekovas.

Draskėsi dėl vietos

Kai kurie politikai taip pat pripažino, jog Teritorijų planavimo komitetas yra svarbiausias taryboje. Į valdžią ir veržiamasi tik dėl to, kad patektum tarp jo narių.

Neoficialiomis žiniomis, kai kam mokama už pasiryžimą suderinti projektus, o sumos esą siekia nuo keliasdešimt tūkstančių iki milijono litų.

Nuo komiteto priklauso, ar jie, pavyzdžiui, iš naują parduotuvę norinčių statyti verslininkų pareikalaus nutiesti papildomą šaligatvį. Esą galima gauti pritarimą, kad tokio šaligatvio tiesti nereikėtų, ir taip pavyktų išvengti papildomų išlaidų.

Neoficialių šaltinių teigimu, pritarimas tam tikriems detaliesiems planams ar kitiems teritorijų planavimo dokumentams galbūt pildo ir partijų iždus.

Komiteto svarbą iliustruoja tai, kad jame nepasidalijus kėdžių vos nežlugo valdančioji koalicija.

„Kai po rinkimų buvo formuojama valdančioji koalicija, vienai partijų, kurios gretose išrinktas buvo Egidijus Sabataitis, mes, Permainų koalicija, pažadėjome Teritorijų planavimo komiteto nario vietą. Nors tos partijos du nariai atskilo ir nuėjo pas merą Rimantą Taraškevičių, kuriam ir pavyko suformuoti valdančiąją koaliciją, E.Sabataitis liko mūsų keturioliktuke, nes pasiskaičiavo, jog patekęs tarp valdančiųjų numatytos vietos komitete nebegaus“, – pasakojo miesto tarybos narys, vienas iš Permainų koalicijos iniciatorių Naglis Puteikis.

Tačiau vėliau E.Sabataitis įsiliejo į socialdemokratų frakciją ir valdančiųjų gretas. Todėl turėjo būti perskirstytos ir proporcijos Teritorijų planavimo komitete, mat dvi vietos priklauso opozicijai, o trys – valdantiesiems.

„Parašiau raštą, kad mums, opozicijai, būtų atiduota viena vieta komitete. E.Sabataitis trauktis nenorėjo, net buvo pareiškęs, jog grįš į opoziciją. Tuomet buvo paprašyta iš komiteto pasitraukti jo pirmininko Valentino Greičiūno. Šis savo vietos taip pat neužleido. Tam, kad neiširtų valdančioji koalicija, iš komiteto pasitraukė meras Rimantas Taraškevičius, o jo vietą užėmė mūsų partijos narys Marius Usonis“, – teigė N.Puteikis.

Nežiūrint į visas šias peripetijas, meras vis tiek dalyvauja beveik visuose Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose.

Tirs dar vieną reikalavimą

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba šiuo metu tiria dar vieną skundą, susijusį su teritorijų planavimo procedūrų planavimu ir derinimu uostamiesčio savivaldybėje.

Aiškinamasi, ar pagrįstai reikalaujama kai kuriuos projektus derinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų taryboje.

„Savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika, kuris pats yra toje ekspertų taryboje, nurodo, jog reikia jos pritarimo. Ir visai nesvarbu, kad sklypas yra kažkur laukuose ir jokios įtakos miesto vaizdui nedarys. Už projekto peržiūrą būtina susimokėti 500 litų, o už pakartotinį tikrinimą – 200 litų. Manau, kad tai neteisėtas pinigų rinkimas. Kaip gali A.Mureika nurodyti, jog būtinas ekspertų tarybos suderinimas, jei jis pats yra toje taryboje. O jei nėra tarybos pritarimo, aišku, projektui nepritaria ir Teritorijų planavimo komitetas. Tuomet pradeda veikti ta vieša reketo sistema“, – teigė V.Petryla.

Nors Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba aiškiai nurodė, jog meras R.Taraškevičius turi užtikrinti, kad Teritorijų planavimo komitetas dirbtų pagal savo kompetenciją ir nederintų detaliųjų planų, komiteto nariai įsitikinę savo teisumu. Esą jie projektų nederina, o tik svarsto.

„Pataisysime savo reglamentą, jei reikės, ir viskas“, – vieningai vakar sutarė komiteto nariai.

Meras R.Taraškevičius „vertė“ raštą pažodžiui: „Tai reiškia, kad mes susirinkę į tarybos posėdį turime tik pakelti rankas, nes negali būti jokių išankstinių svarstymų".