- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainiečiai Klaipėdoje savo organizaciją pradėjo kurti dar sovietmečiui besibaigiant. Juos subūręs Leonidas Tregub šiemet ketina paminėti 35 metų organizacijos sukaktį pakviesdamas tautiečius ir bendraminčius į konferenciją.
Stovėjo Baltijos kelyje
Buvęs sovietų kariuomenės karininkas L. Tregub prasidėjus perestroikai labai aiškiai suprato lietuvių tautos siekį tapti nepriklausoma valstybe ir pasirinko Sąjūdį.
Didžiausią įspūdį jam padarė Baltijos kelias. Tada jis su šeima rankomis su lietuviais susikibo kažkur Lietuvos viduryje. Iki tol nepatirtas vienybės jausmas vertė tikėti, kad jo pasirinkimas teisingas.
1989 metais Vilniuje L. Tregub dalyvavo įkuriant Lietuvos ukrainiečių bendriją, o po kelių dienų – šios organizacijos Klaipėdos skyrių.
Tada steigiamasis susirinkimas tų metų lapkričio pradžioje įvyko tuomečiuose mokytojų namuose (dabar Evangelikų baptistų bažnyčia Vytauto g.). Bendrija buvo pavadinta „Hromada“.
Prisimindama šiuos įvykius L. Tregubo bendražygė Nadija Gerega teigė, kad būtent jis pripratino ukrainiečius, gyvenančius Klaipėdoje, kalbėti sava ukrainiečių kalba, o ne rusiškai. Pradžioje tai buvo neįprasta, bet palaipsniui tapo norma.
Šios organizacijos pakraipa buvo ne etnografinė, o patriotinė, istorinė. Tai buvo didžiulio dvasinio pakilimo metas.
Atsistojo tūkstantinė minia
1990 metais L. Tregub buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą, dalyvavo ir miesto Sąjūdžio taryboje. Vieno Sąjūdžio mitingo Vasaros estradoje metu jis buvo vienintelis kitatautis kalbėtojas.
„Tada pasakau kelias frazes lietuviškai, paskui kalbėjau rusiškai, ukrainiečių kalba citavau Tarasą Ševčenką. Iki šiol su jauduliu prisimenu, kaip po mano kalbos tūkstančiai estradoje susirinkusių žmonių atsistojo. Tai buvo neįtikėtinas vaizdas. Sausio įvykių metu prie Klaipėdos merijos durų kartu su lietuviais budėjome septyni ukrainiečiai. Turėjome Lietuvos trispalvę ir Ukrainos dvispalvę. Nebuvome įsimaišę minioje, o stovėjome prie pat durų“, – prisiminimais dalijosi L. Tregub.
Jis gerai pamena prosovietiškai nusiteikusiųjų grasinimus pakabinti ant šakos, bauginimus, išsakytus ne tik jam, bet ir žmonai Birutei. Telefonas kaisdavo nuo visokių pikta linkinčiųjų.
Nepaisant to, vyras stengdavosi neprovokuoti konflikto ir džiaugėsi, kad su žmona laikosi vienodų pažiūrų.
Turi ištikimų bendražygių
Prisimindamas kelių dešimtmečių kelią vadovaujant ukrainiečių bendrijai, jis vardijo bendražygius.
Tai Piotras Gaidajenko, vadovavęs sekmadieninei ukrainiečių mokyklai, vėliau jo darbą perėmė Nadija Lukina, ištikimi bičiuliai Volodimir Kovalenko, Mikola Zenčiuk, Ivan Šveds, Jurij Bachitov ir daug kitų.
Per daugiau nei tris veiklos dešimtmečius bendrija labai daug nuveikė, jos narių sodinti ąžuoliukai jau suvešėjo Sąjūdžio parke, nariai dalyvauja visuomeniniame bei kultūriniame miesto gyvenime.
Apie ukrainiečių tautos žaizdas holodomoro metu primena ir bendrijos pastangomis įrengta atminimo lenta prie skulptūros „Kančia“.
Klaipėdos ukrainiečių bendrijai darbo padaugėjo, o ir bendruomenė gerokai išaugo, kai į miestą plūstelėjo karo pabėgėliai.
Daugelis jų ėmėsi veiklos, o Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ tapo aktyviausiai šios tautos kultūrą reprezentuojančia bendrijos dalimi.
Istorijos ratas – negailestingai sukasi, nepriklausomybės priešaušryje lietuviai džiaugėsi ukrainiečių parama ir buvo jiems pavyzdys kovoje už savo valstybės sukūrimą.
Pastarojo meto aktualijos mums visiems lemia naujas akistatas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dar vienoje uostamiesčio gatvėje – pokyčiai
Paupių kvartale trečiadienį prasidėjo Rasos gatvės rekonstravimo darbai. Klaipėdiečiai netrukus bus informuojami apie būsimus eismo pakitimus. ...
-
Klaipėdos valdininkų kelionės – vis retesnės: įvardijo, kurių komandiruočių nepatvirtino
Šiemet į komandiruotes savivaldybės atstovai vyko 27 kartus, tam iš Klaipėdos biudžeto prireikė 36 tūkst. eurų. Pagal naują tvarką grįžusieji iš darbo kelionių turi paaiškinti komisijai, kokių naudingų miestui patirči...
-
Švieslentė vėl sugedo1
Po vėjuoto savaitgalio pastebėta, kad Rasos stotelėje, esančioje Šilutės plente, neveikia švieslentė, rodanti autobusų grafikus. ...
-
Uostamiesčio senjorus vienija veiklos
Įdomių veiklų ieškantys vyresni klaipėdiečiai renkasi į įvairius užsiėmimus ir kviečia prisijungti visus norinčiuosius. Šiuos žmones vienija bendri pomėgiai, o kassavaitiniai susitikimai su bendraminčiais ne vienam jų praskaidrina ...
-
Pedofilai dar turi laiko1
Įsigalioję Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos su nepilnamečiais negali dirbti asmenys, teisti už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų sunkių veikų, kol kas – tik formalumas. ...
-
Vaistų leidimasis namuose: procedūra – elementari, bet rizikos yra5
Sveikatos negalavimų kamuojami žmonės neretai skausmus gali numalšinti tiesiog vaistais. Į raumenys leidžiami vaistai veikia ne tik efektyviau, bet ir jų poveikis išlieka ilgesniam laikui. Specialistai pabrėžia, jog leidžiant vaistus nam...
-
Vėtros gatvės ruožą sutvarkys dar šiemet?
Pirmojoje Melnragėje nuo praėjusių metų likę keli šimtai metrų Vėtros gatvės ruožo veikiausiai bus sutvarkyti iki šių metų pabaigos. Žadama, kad atnaujinus ruožą pokyčiai bus akivaizdūs – bus įrengtas apšvietimas, p...
-
Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje
Uostamiestyje tęsiamos pagrindinės miesto šventinės žaliaskarės paieškos. Šiemet iš viso sulaukta 15 kandidačių pasiūlymų, o šios savaitės pabaigoje paaiškės nugalėtoja, kuri lapkričio 30-ąją bus įžieb...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Nukentėjusiems nuo gaisro Klaipėdos daugiabutyje – savivaldybės parama
Gyventojus, nukentėjusius nuo vasarą Klaipėdoje kilusio daugiabučio namo gaisro, pasiekė savivaldybės kompensacijos už prarastą turtą, dar papildomai skirta lėšų namo stogo ir teritorijos sutvarkymui. ...