- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainiečiai Klaipėdoje savo organizaciją pradėjo kurti dar sovietmečiui besibaigiant. Juos subūręs Leonidas Tregub šiemet ketina paminėti 35 metų organizacijos sukaktį pakviesdamas tautiečius ir bendraminčius į konferenciją.
Stovėjo Baltijos kelyje
Buvęs sovietų kariuomenės karininkas L. Tregub prasidėjus perestroikai labai aiškiai suprato lietuvių tautos siekį tapti nepriklausoma valstybe ir pasirinko Sąjūdį.
Didžiausią įspūdį jam padarė Baltijos kelias. Tada jis su šeima rankomis su lietuviais susikibo kažkur Lietuvos viduryje. Iki tol nepatirtas vienybės jausmas vertė tikėti, kad jo pasirinkimas teisingas.
1989 metais Vilniuje L. Tregub dalyvavo įkuriant Lietuvos ukrainiečių bendriją, o po kelių dienų – šios organizacijos Klaipėdos skyrių.
Tada steigiamasis susirinkimas tų metų lapkričio pradžioje įvyko tuomečiuose mokytojų namuose (dabar Evangelikų baptistų bažnyčia Vytauto g.). Bendrija buvo pavadinta „Hromada“.
Prisimindama šiuos įvykius L. Tregubo bendražygė Nadija Gerega teigė, kad būtent jis pripratino ukrainiečius, gyvenančius Klaipėdoje, kalbėti sava ukrainiečių kalba, o ne rusiškai. Pradžioje tai buvo neįprasta, bet palaipsniui tapo norma.
Šios organizacijos pakraipa buvo ne etnografinė, o patriotinė, istorinė. Tai buvo didžiulio dvasinio pakilimo metas.
Atsistojo tūkstantinė minia
1990 metais L. Tregub buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą, dalyvavo ir miesto Sąjūdžio taryboje. Vieno Sąjūdžio mitingo Vasaros estradoje metu jis buvo vienintelis kitatautis kalbėtojas.
„Tada pasakau kelias frazes lietuviškai, paskui kalbėjau rusiškai, ukrainiečių kalba citavau Tarasą Ševčenką. Iki šiol su jauduliu prisimenu, kaip po mano kalbos tūkstančiai estradoje susirinkusių žmonių atsistojo. Tai buvo neįtikėtinas vaizdas. Sausio įvykių metu prie Klaipėdos merijos durų kartu su lietuviais budėjome septyni ukrainiečiai. Turėjome Lietuvos trispalvę ir Ukrainos dvispalvę. Nebuvome įsimaišę minioje, o stovėjome prie pat durų“, – prisiminimais dalijosi L. Tregub.
Jis gerai pamena prosovietiškai nusiteikusiųjų grasinimus pakabinti ant šakos, bauginimus, išsakytus ne tik jam, bet ir žmonai Birutei. Telefonas kaisdavo nuo visokių pikta linkinčiųjų.
Nepaisant to, vyras stengdavosi neprovokuoti konflikto ir džiaugėsi, kad su žmona laikosi vienodų pažiūrų.
Turi ištikimų bendražygių
Prisimindamas kelių dešimtmečių kelią vadovaujant ukrainiečių bendrijai, jis vardijo bendražygius.
Tai Piotras Gaidajenko, vadovavęs sekmadieninei ukrainiečių mokyklai, vėliau jo darbą perėmė Nadija Lukina, ištikimi bičiuliai Volodimir Kovalenko, Mikola Zenčiuk, Ivan Šveds, Jurij Bachitov ir daug kitų.
Per daugiau nei tris veiklos dešimtmečius bendrija labai daug nuveikė, jos narių sodinti ąžuoliukai jau suvešėjo Sąjūdžio parke, nariai dalyvauja visuomeniniame bei kultūriniame miesto gyvenime.
Apie ukrainiečių tautos žaizdas holodomoro metu primena ir bendrijos pastangomis įrengta atminimo lenta prie skulptūros „Kančia“.
Klaipėdos ukrainiečių bendrijai darbo padaugėjo, o ir bendruomenė gerokai išaugo, kai į miestą plūstelėjo karo pabėgėliai.
Daugelis jų ėmėsi veiklos, o Ukrainiečių kultūros ir švietimo centras „Rodyna“ tapo aktyviausiai šios tautos kultūrą reprezentuojančia bendrijos dalimi.
Istorijos ratas – negailestingai sukasi, nepriklausomybės priešaušryje lietuviai džiaugėsi ukrainiečių parama ir buvo jiems pavyzdys kovoje už savo valstybės sukūrimą.
Pastarojo meto aktualijos mums visiems lemia naujas akistatas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Baltijos jūrą išlydėtas ruoniukas: šis jauniklis – išskirtinis1
Gerokai vėliau nei įprasta į jūrą išlydėtas išslaugytas ruonis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre šis žinduolis buvo išskirtinis pacientas. ...
-
Tvarkant Olando Kepurę pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys
Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, sutvirtinant vieną lankomiausių Lietuvos kraštovaizdžių – Olando Kepurę – pirmą kartą panaudotas molio ir žvyro mišinys. ...
-
Uostamiestyje įžiebta pagrindinė miesto eglė1
Šiandien Klaipėdoje įžiebta pagrindinė miesto eglė. Tūkstančiams miestiečių miestas padovanojo įspūdingą šventinį koncertą su žymiais šalies atlikėjais. Viso renginio metu užburiančius pasirodymus demonstravo šok...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus2
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Žygiu iš Palangos į Klaipėdą baigsis ekspedicija aplink Baltijos jūrą2
Žygiu iš Palangos į Klaipėdą šeštadienį baigsis devynis mėnesius trukusi ekspedicija aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. ...
-
Klaipėdos uostas atvėrė vartus Kalėdoms: jūros apsuptyje ant molo įžiebta eglutė
Dar viena ypatinga uostamiesčio erdvė sušvito šventine nuotaika – penktadienio pavakarę ant šiaurinio molo įžiebta puošni žaliaskarė. Tokia dovana artėjant Kalėdoms klaipėdiečius ir miesto svečius jau ne pirmus met...
-
Lietūs pagaliau trauksis
Pajūryje kitą savaitę vyraus orai be lietaus. Kritulius sinoptikai žada tik savaitės viduryje – trečiadienį, tačiau lietaus dar galima sulaukti ir kitą šeštadienį. ...
-
Prisiekė nauja Klaipėdos tarybos narė
Klaipėdos miesto tarybos posėdyje prisiekė nauja tarybos narė socialdemokratė Lilija Petraitienė. Ji pakeitė partijos kolegą Vytautą Grubliauską, kuris šiemet Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje laimėjo parlamentaro mandatą. ...
-
Sutarta dėl Klaipėdos rajone gyvenančių vaikų neformaliojo švietimo ugdymo kompensavimo
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės sutarė dėl ūkio išlaidų kompensavimo už rajone gyvenančius vaikus, besimokančius Klaipėdos miesto biudžetinėse švietimo ir sporto įstaigose pagal neformaliojo švietimo programas. ...
-
Klaipėdos pilies bokšte – laiškas ir laikraštis
Klaipėdos tvirtovės bokštas pasipuošė smaile, o prie jos pagrindo pritvirtintoje talpyklėje palikta kapsulė su laišku ateities kartoms. Kada nors ją atidarę žmonės perskaitys ir 2024 metų lapkričio 29 dienos dienraštį &b...