Ukrainiečiai plūsta į darbo inspekciją

Sutartis – suprantama kalba

„Patikrinimai rodo, kad kai kurie ukrainiečiai dirba oficialiai neįdarbinti. Nors ir nedaug, bet pasitaiko atvejų, kai šiems žmonėms mokamas mažesnis atlyginimas, nei pažadėta ar lyginant su kitais tą patį darbą dirbančiais žmonėmis. Dažniausiai karo pabėgėliai klausia, ar jie teisingai įdarbinti“, – pasakojo Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Vytautas Ročys.

Ne kiekvienas darbdavys ir dirbantysis žino, kad, pagal dabar galiojančius įstatymus, darbo sutartis turi būti surašyta dviem egzemplioriais, kurių vienas darbuotojui turi būti įteiktas surašytas jam suprantama kalba.

Būtent šio įstatymo dažniausiai ir nepaiso mūsų darbdaviai, o į inspekciją ateinantys ukrainiečiai atsineša pačių pasirašytą lietuviškai surašytą dokumentą, kuriame išdėstytų subtilybių ir niuansų nežino. Jiems sutarties sąlygas darbdaviai dažnai paaiškina tik žodžiu.

V. Ročys paaiškino, kad už reikalavimo nesilaikymą gresia rimtos baudos – nuo 240 iki 880 eurų.

Neretas atvejis, kai darbdavys lietuvių kalbos nemokančiam žmogui pakiša pasirašyti daug dokumentų, tikindamas, kad taip reikia. O vėliau, žiūrėk, paaiškėja, kad jis pasirašė, jog išeinąs nemokamų atostogų. Todėl pasirašydamas darbuotojas kaskart turi įsitikinti, kad žino, po kokiu tekstu pasirašo.

Ieško kito darbo

Kaip ir kiekvienas žmogus, Lietuvoje įsidarbinę karo pabėgėliai ieško geresnių darbo sąlygų bei atlygio, todėl palieka ankstesnę darbovietę. Keisdami darbą, jie neretai susiduria su sunkumais.

Įstatymas numato, kad savo noru darbą paliekantis darbuotojas dar turi atidirbti 20 kalendorinių dienų.

Jeigu darbe yra įtempti santykiai ar žmogus tiesiog nebegali dirbti, teisinių ar mokestinių nuobaudų neatidirbus reikalaujamo termino nėra.

„Bet jeigu darbe yra įtempti santykiai ar žmogus tiesiog nebegali dirbti, teisinių ar mokestinių nuobaudų neatidirbus reikalaujamo termino nėra. Jei žmogus parašo prašymą atleisti jį nuo rytojaus, o darbdavys reikalauja atidirbti 20 dienų, tačiau darbuotojas kategoriškai atsisako tai padaryti, darbdavys gali pavaldinį atleisti už pravaikštą. Sulaikyti jėga žmogaus darbdavys negali. Tiesa, jis gali nesumokėti numatytų priemokų, bet atsiskaityti už dirbtą laiką jis privalo. Žmogui toks darbdavio nenoras tuojau pat atleisti darbuotoją netrukdo įsidarbinti kitoje darbovietėje. Panašių atvejų ukrainiečiai pasakoja nemažai, dėl konfliktų ar įtampos darbe jie dažnai nori išeiti iš darbo pareiškimo padavimo dieną“, – pasakojo V. Ročys.

20 dienų, kurias reikalaujama atidirbti, gali būti užskaitomos, jei žmogus turi nedarbingumą ar išnaudoja dar nepanaudotas atostogas.

Pareiškimo neregistruoja

Dar vienas neretas darbdavių gudravimas, kai darbuotojo parašytas prašymas atleisti atsakingo asmens neregistruojamas kaip priimtas. Jeigu kiltų ginčas, darbuotojas negalėtų įrodyti, kad prašymą pateikė nurodomą dieną.

„Tokių skundų sulaukiame. Prašymą administracijos atstovas ar pats darbdavys paima, įsideda į stalčių. Žmogus ateina po 20 kalendorinių dienų ir išgirsta, kad formalumai nesutvarkyti ir jam teks padirbėti dar. Todėl kiekvienas dirbantysis turi žinoti, kad pateikęs prašymą turi įsitikinti, kad jis buvo registruotas, net jei vadovas nevizavo pareiškimo. Šioje situacijoje svarbiausia žinoti, kad prašymas registruotas“, – paaiškino specialistas.

Įstatymas nedraudžia dirbti keliose darbovietėse vienu metu, todėl, kilus dideliam konfliktui, darbuotojas gali tiesiog įsidarbinti kitur ir į ankstesnę negrįžti.

Darbdaviai nežino tvarkos

Vyriausiasis darbo inspektorius patikino, kad dauguma darbdavių su pavaldiniais, kurie atvyko į mūsų šalį bėgdami nuo karo, elgiasi pagarbiai ir teisėtai, o pasitaikantys nesusipratimai galėtų būti vertinami kaip nežinojimo klaidos.

Viena tokių, kai darbdaviai ukrainiečiams netaiko neapmokestinamojo minimumo. Patys karo pabėgėliai dažniausiai nežino, kad jų statusas čia – toks pat kaip visų mūsų šalies piliečių, jiems reikėtų parašyti prašymą taikyti šį minimumą. Daugeliui kyla klausimas, kodėl jiems išskaičiuojama tiek daug mokesčių.

„Seminaruose kalbame apie tai, konsultacijų metu patariame ukrainiečiams rašyti tokius prašymus, tada mokesčiai bus kur kas mažesni. Tikėtina, kad darbdaviai taip pat nelabai domisi šiuo klausimu. Naudos iš to jiems – jokios, todėl spėjame, kad jie taip elgiasi vien dėl įstatymų nežinojimo“, – dėstė V. Ročys.

Tenka bendrauti su policija

Bene tipiškiausias pažeidimas, kai karo pabėgėliams darbdavys žodžiu pažada už darbą mokėti vieną sumą, o po mėnesio žmogus gauna kur kas mažiau.

Paaiškėja, kad darbo sutartyje fiksuota tik minimali alga. Tada įdarbinęs ukrainiečius verslininkas dažniausiai ima paistyti apie mokesčius ir kitus dalykus.

Tai yra bandymas sutaupyti atvykėlių sąskaita, bet darbo inspekcijai apie panašius dalykus skundžiamasi nedažnai.

Itin retai, bet pasitaiko, kai darbdaviai su karo pabėgėliais elgiasi nusikalstamai, o pareigūnai jų veiksmus gali vertinti kaip išnaudojimą, prievartinį darbą ar net prekybą žmonėmis.

Darbo inspekcijos iniciatyva ne kartą policijoje buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai. Tačiau tokių atvejų būta vos keli, vienas tokių – šiemet.

„Didžioji dalis ukrainiečių domisi darbo įstatymais ir savo teisine padėtimi. Mūsų padalinyje kasdien konsultuoja du inspektoriai, kasdien priimame visus ateinančiuosius. Be to, su darbo inspekcijos darbuotojais galima pasitarti ir telefonu Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje skelbiamu telefonu 8 521 39 772“, – patikino inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas.