Turistams – vikingų patiekalai Pereiti į pagrindinį turinį

Turistams – vikingų patiekalai

2026-11-19 10:07

Į uostamiestį kruiziniais laivais atvykstančius svečius bus mėginama sudominti pamario kraštui būdingais žuvų patiekalais, vietiniu vynu ir specialiomis degustacijomis, kuriose bus galimybė paragauti vikingų laikų patiekalų.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Vakarienė: tik pamaryje galima paragauti pagal vikingų receptus pagamintų patiekalų.
Vakarienė: tik pamaryje galima paragauti pagal vikingų receptus pagamintų patiekalų. / Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro nuotr.

Vaišins žuvimis

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė tikino, kad kruizinių laivų turistams gali būti įdomus ir pamario kraštas, ne tik Nida ar Palanga.

Daiva Buivydienė

„Klaipėdos rajonas, o konkrečiau – Drevernos ir Priekulės apylinkės yra šalia uostamiesčio. Tad turistams gali būti įdomu aplankyti pamarį ir paskanauti įvairių patiekalų“, – kalbėjo D. Buivydienė.

Agentūroms, aptarnaujančioms kruizinius laivus, siūlomos keturios programos.

„Pažintis su Mažosios Lietuvos žvejų tradicijomis ir kulinariniu paveldu. Taip pat siūloma susipažinti su žvejybos istorija, žuvų ūkiu, kuriame galima paragauti čia užaugintų žuvų. Kuo gi daugiau vaišinti svečius pamaryje, jei ne žuvų patiekalais“, – tikino centro vadovė.

Kuo gi daugiau vaišinti svečius pamaryje, jei ne žuvų patiekalais.

Klaipėdos rajone įsikūrusiame ūkyje auginamos alpinės šalvys.

Tai lašišinių šeimai priklausanti vertinga gėlavandenė žuvis, garsėjanti itin švelniu skoniu ir tvirta, rausva mėsa. Svečiams siūloma paragauti penkių šių žuvų patiekalų.

Sutiktuvių tradicijos

„Turistams būtų galima pristatyti Mažosios Lietuvos istoriją, vaišinant juos kafija, šiam kraštui būdingu gėrimu. Šiame krašte svečiai būdavo pasitinkami ne tik kafija, bet ir varškės pyragu gliumziniu“, – teigė D. Buivydienė.

Pažintis: Mažosios Lietuvos tradicijas ir skonius bandoma perteikti užsienio turistams.

Mažojoje Lietuvoje varškė buvo vadinama gliumze. O gliumzinis yra minkštas, sotus varškės pyragas, kurį atkūrė ir garsina pamario krašto bendruomenės.

„Daugiau nei šimtą metų vietos šeimininkės saugo ir ypatingą lydekos maltinukų paruošimo receptą“, – patikino D. Buivydienė.

Tūkstančio metų receptai

Užsienio turistams taip pat būtų galimybė paragauti itin retų patiekalų, pagamintų pagal receptus, kurie atsirado prieš tūkstantį metų.

Kokie patiekalai tuo metu buvo gaminami, svečiams gali papasakoti amatininkų gildijos „Lamata“ prezidentė Edita Nurmi, kuri Drevernoje yra įkūrusi neolitinio laikotarpio iki XII a. daržą.

„Sodo kūrėja surinko daugybę sėklų iš visų aplink Baltijos jūrą esančių šalių sėklų fondų ir botanikos sodų. Tai labai reti dalykai. Taip buvo atkurta senovinių augalų kolekcija. Kokie patiekalai buvo tuo metu gaminami? Tai įvairūs troškiniai iš įvairių kruopų“, – pasakojo D. Buivydienė.

Daržas: Drevernoje šokio žingsneliu siūloma aplankyti neolitinio laikotarpio daržą, kuriame auga tai, ką valgė vikingai.

Anuomet buvo plačiai auginamos soros, todėl degustacijoje galima paragauti patiekalų su jomis.

Dreverniškės darže galima aptikti ir prieskonių kampelį.

„Degustacijoje patiekiami lęšių patiekalai, gardinti to meto žolelėmis. Taip pat nebuvo apsieinama be žuvų. Vikingų laikų maisto ne kiekvieną dieną įmanoma paragauti. Todėl ekskursijos metu svečiams pristatomi tų laikų patiekalai iš daržovių, mėsos ir žuvų. Amatų namuose svečiai galėtų dalyvauti vikingų patiekalų puotoje“, – pasakojo D. Buivydienė.

Užsienio svečiai būtų kviečiami ne tik kramsnoti, bet ir išgerti. Vietos vynininkai gali pasiūlyti vietos vynų degustacijas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų