Troliai vėl manipuliuoja rusų korta Klaipėdoje?

Interneto troliai kuria istorijas apie nebūtus dalykus – esą Lietuvos mokyklose mušami nelietuviai vaikai. Tautinės nesantaikos laužą kursto ir patys klaipėdiečiai – virtualiose pokalbių grupėse švaistosi draudimais pasisakyti rusų kalba, maža to, Rusijai lojalūs veikėjai Klaipėdoje ketina rinkti parašus dėl referendumo.

Taikinys – rusakalbiai

Uostamiestyje beveik penktadalį gyventojų sudaro rusakalbių bendruomenė. Ji ir tapo didžiausiu interneto trolių taikiniu.

Tai, kas vyksta įvairių socialinių tinklų grupėse, teisėsaugininkai stebi, analizuoja ir tikina, kad Klaipėdoje mobilizuojamos jėgos panikai tarp rusakalbių skleisti.

Patys rusakalbiai klaipėdiečiai pripažįsta, kad jų širdis šiuo metu drasko dvilypis jausmas – jie turi teisę didžiuotis tuo, kad yra rusai, ne jie kalti dėl Ukrainoje vykstančio karo, tačiau įaudrintas emocijas žeidžia net ir pasaulyje nuskambėjusi garsi frazė apie rusų karinį laivą.

Socialiniuose tinkluose dalis rusakalbių patys mėgina raminti tautiečius, aiškindami, kad šios frazės kertinis dėmuo yra "karinis", o ne "rusų".

Vis dėlto internete jau pasirodė Lietuvos vėliavą ir Seimą įžeidžiančių apraiškų.

Ta pačia garsiosios frazės stilistika interneto troliai siunčia Seimą valstybės vėliavos fone.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovė Dalia Pocienė pabrėžė, kad žinoma frazė leistina tik iš dalies.

"Rusiškas keiksmažodis įteisintas tik vienintelėje žodžių sekoje, tai yra sąvoka, susijusi su rusų kariniu laivu. Jei keiksmažodis vartojamas kitų žodžių sekoje, tai yra pažeidimas. Jei yra tam tikras kontekstas, galimas ir teisinis vertinimas", – paaiškino teisininkė.

Feisbuko grupė "Klaipėdos rusiškai kalbantieji. Klaipėda rusų kalba" ("Русскоговорящие Клайпеды. Клайпеда на русском!") vienija 17 tūkst. narių, tačiau realių mieste gyvenančių asmenų čia yra kur kas mažiau.

Peržvelgus kai kurių nesantaiką kurstančių asmenų feisbuko anketas, matyti, kad socialinio tinklo paskyros sukurtos prieš metus, dvejus ar vos prieš kelis mėnesius.

Provokuojančių frazių autorių identifikuoti neįmanoma, profiliuose įdėtos nuotraukos yra vogtos internete ar interneto žaidimų grupėse.

Prokurorė siūlo pranešti

"Teisėsauga tai stebi ir analizuoja. Mūsų veiksmai nėra vieši, bet labai aktyvūs. Tenka imtis jau ne individualių policijos ar prokuratūros, specialiųjų tarnybų, o koordinuotų teisėsaugos veiksmų. Mes šią situaciją stebime", – patikino Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovė D.Pocienė.

Ji paragino pačią rusakalbių bendruomenę ypač atidžiai stebėti internete skleidžiamą turinį ir, kilus menkiausiam įtarimui dėl nesantaikos kurstymo, apie tai pranešti pareigūnams.

"Tai yra mūsų gyventojai, mūsų bendruomenės nariai, jie aktyviais veiksmais gali prisidėti prie situacijos suvaldymo. Incidentu jau galima vadinti tai, kad kurstomos aistros dėl išgalvotų faktų. Teisine prasme tai yra incidentas. Žmonių priešinimas, kurstymas, teisine prasme, taip pat yra incidentas", – paaiškino D.Pocienė.

Prokurorė pabrėžė, kad reikia atriboti du procesus.

"Yra privačių asmenų ar verslo atstovų iniciatyvos. Kiti veiksmai – tai yra virtualių trolių veikla, kurią iš tiesų stebime. Dirbtinai kuriamos situacijos, kurios pateikiamos kaip tiesa", – paaiškino D.Pocienė.

Dirbtinai kuriamos situacijos, kurios pateikiamos kaip tiesa.

Vieną tokių privačių iniciatyvų galima įvardyti vasario 24 d. socialiniame tinkle pasirodžiusį pranešimą, kad feisbuko grupė "Foreigners in Klaipeda 2" keičia pavadinimą ir pobūdį.

Grupė pervadinama "Foreigners in Klaipeda (Only in english or lithuanian)" vardu. Joje atsiranda įrašas, kad šioje grupėje galima skelbti informaciją, reikštis ar komentuoti tik lietuvių arba užsienio kalbomis, tačiau joje draudžiama vartoti rusų kalbą.

Kyla klausimų, ar grupės administratoriai nesąmoningai eliminuoja rusakalbių bendruomenę, ar grupė sukurta ir naudojama aiškiais tikslais – sėti baimę, nepasitikėjimą Lietuvos valstybe?

Socialiniame tinkle matyti, kad pokalbių grupė iš viso buvo įkurta vos prieš mėnesį, vasario 5 d.

Ar tai gali reikšti, kad tam tikriems veiksmams internete buvo ruoštasi, žinant ar nuspėjant, kad karo veiksmai prasidės realiame gyvenime?

"Informacijos sklaidos priemonės yra labai įvairios. Bet, iš esmės, socialinių tinklų platformos yra vieša erdvė ir tai yra informacijos sklaida. O čia galioja dviejų rūšių principai – moraliniai ir teisiniai. Kiekvieną kartą kilus klausimui dėl žodinės pozicijos ar nuomonių sklaidos, galima kreiptis į teisėsaugos institucijas, jos ir užsiims teisiniu aplinkybių vertinimu. Saviveiklos nereikia, ypač tokiu metu", – pažymėjo D.Pocienė.

Dalia Pocienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atpažįsta veikimo schemą

Tai, kad rusakalbių bendruomenė tapo ypač įdomi socialinių tinklų troliams, rodo daugybė ženklų.

Vasarį socialiniuose tinkluose pasipylė sovietinės tematikos fotografijų viešinimas – mirgėjo nuotraukos su sovietų kariais, rankose laikančiais katinėlius ar šuniukus.

Po to pliūptelėjo nuotraukos, dvelkiančios sovietine nostalgija. Jomis buvo bandoma sudominti, pasakojant apie laimingą vaikystę sovietiniais laikais, apie įspūdingus sovietinių laikų automobilius.

Visa tai labai primena dar 2015-ųjų Martyno Starkaus ir Jono Banio dokumentiniame filme "Karas 2020" minimas interneto trolių veiklos schemas.

Iš pradžių skelbiamas nekaltas turinys, per tą laiką auditorija konsoliduojama.

Tačiau socialinių tinklų paskyroms pritraukus kritinę masę lankytojų, pasipila politinis antivalstybinis srautas.

Kibernetinio karo auksine korta tampa neva rusakalbių teisių pažeidinėjimo apraiškos Baltijos šalyse.

Rusakalbius vienijančiose socialinių tinklų platformose šiuo metu jau visiškai agresyviai diegiama mintis, esą Klaipėdos rusams yra nesaugu – išjungiami prorusiški televizijos kanalai, visuomenėje esą tvyro neapykanta.

Pavyzdžiui, grupėje užduodamas klausimas, ar šių dienų realijos primena 1991-uosius? Kai kurie klaipėdiečiai nusistebėjo, kur klausimo autorė mato panašumų tarp dviejų skirtingų situacijų ir epochų?

Klaipėdietis, kurio pasisakymus rusakalbių grupėje dažnokai ištrina administratoriai, pabrėžė, kad jam dabartinė situacija nepanaši į 1991-uosius, jis laisvai gali gatvėje kalbėti rusų kalba, nuomonę taip pat reiškia laisvai.

Feisbuko profilių, pasislėpusių po gėlyčių ir tigriukų nuotraukomis, autoriai įnirtingai įtikinėja, kad sutapimų yra – 1991 m. buvo sprogdinimų, neva gatvėje buvo baisu kalbėti rusiškai. Troliai net meta fašizmo kortą, esą dabartiniai įvykiai primena 1930-uosius.

"Visos šios asociacijos formuoja priešpriešą. Tačiau mes dedame visas pastangas, kad toks informacinis laukas būtų valdomas ir vertinamas. Šiuo metu tai – užduotis numeris vienas. Teisėsauga tikrai nėra akla. Tariamės ir telkiame visas jėgas", – patikino Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovė D.Pocienė.

Nesijaučia atstumti

Klaipėdos Maksimo Gorkio progimnazijos direktorė Irina Narkevičienė pasakojo prašiusi klasių auklėtojas ir mokytojas būti atidžias, stebėti, ar vaikai kalba apie nuoskaudas ir skriaudas, patiriamas tautiniu pagrindu, ir apie tai ją informuoti.

Mokyklos vadovė pasakojo, kad antradienį mokykloje lankėsi policijos pareigūnai, teiravosi, ar vaikai jaučiasi saugūs ir ar nepatyrė kokių išpuolių.

"Kol kas tokios informacijos negavau. Esu labai dėkinga, kad mumis rūpinamasi, kad nesame vieniši. Pirmadienį mokyklų direktorių pasitarime miesto meras Vytautas Grubliauskas taip pat išreiškė palaikymą ir ramino. Jaučiame palaikymą. Kiekvieną rytą mokykloje kalbamės su mokytojais ir vaikais, stengiamės, kad situacija būtų suvaldyta. Kol kas mums tai pavyksta", – patikino M.Gorkio progimnazijos vadovė.

I.Narkevičienė pasakojo, kad mokykloje kalbama su vaikais, aiškinama, kad būtinai turi pasisakyti suaugusiesiems, jei patirtų išpuolių, kad nekonfliktuotų ir nepasiduotų provokuojami.

"Šiuo klausimu dirba ne tik mokytojai, bet ir psichologė, ir socialinė pedagogė. Darome viską, kas įmanoma. Aš tikiu, kad mums pavyks išlaikyti rimtį, kitaip negali būti. Meras labai gerai pasakė, kad reikia branginti, ką iki šiol turėjome ir turime. Tikiu, kad ir toliau turėsime", – vylėsi mokyklos vadovė.

Tiesa, vaikai klausinėjo pedagogų, kaip vertinti Minijos gatvėje šviečiančiame ekrane pasirodžiusį šūkį su keiksmažodžiu. I.Narkevičienė patikino, kad viešai kabinamas keiksmažodis priešina žmones, o ypač sudėtinga buvo mokytojams, kurie moko, kad keiktis – negražu.

Siekia neskatinti aistrų

Su savo mokiniais kalbasi ir lietuviškų mokyklų pedagogai. Arčiausiai rusakalbės M.Gorkio progimnazijos yra Vytauto Didžiojo gimnazija.

Jos direktorė Daiva Križinauskaitė priminė, kad pirmadienį pirmoji visų klasių mokiniams buvo istorijos pamoka.

"Stengiamės karo temos per daug neaštrinti, bet stebime padėtį ir atidžiai ją vertiname. Turime vieną kitą vaiką su rusiškomis ir kitų tautybių pavardėmis, bet kol kas nesantaikos tarp skirtingų tautybių mokinių mokykloje nebuvo. Su vaikais apie tai kalbame, bet tai nėra pagrindinė tema. Kalbėjome ir su mokytojais, parašiau visiems žinutę, prašiau stebėti situaciją. Visi suprantame, kad šeimose tai labai aptarinėjama tema. Bijome, kad vaikai emociškai nepratrūktų", – patikino lietuviškos gimnazijos vadovė.

Kalbame ir apie elgesį gatvėje, kaip mokiniai turėtų reaguoti į provokacijas, raginama būti santūriems, mokoma reaguoti ne emocingai, o valdyti įtemptas situacijas, jei jų iškiltų.

Esą kol kas jokių įtampų ir tarp mokyklų vaikų nėra.

Stebi virtualią erdvę

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas patikino, kad pareigūnai stebi padėtį mieste gyvai ir virtualioje erdvėje, policininkai dirba su bendruomenėmis ir mokyklomis.

"Kol kas tautinės neapykantos rusų atžvilgiu Klaipėdoje nepastebime. Jei pavienė nuomonė socialiniuose tinkluose pasirodo, tai nenuostabu, kaip nenuostabu, kad tai kažkam nepatinka. Kol kas nefiksavome nė vieno konkretaus atvejo, dėl kurio reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo piketų, bet jie smerkia ne tautybę, o karą ir jo sukėlėjus", – kalbėjo A.Motuzas.

Kol kas tautinės neapykantos rusų atžvilgiu Klaipėdoje nepastebime.

Interneto platybėse skleidžiamos kalbos, kad kažkas žada eiti mušti rusų tautybės vaikus prie rusakalbių mokyklų.

Policijos pareigūnai jau aiškinasi, ar tai tiesa.

"Ar rusas, ar lietuvis, ar ukrainietis reikšdamas savo mintis turi nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų, netrikdyti viešosios rimties, o jų veiksmai negali peraugti į neramumus ar chuliganizmą. Nesame kategoriškai griežti savo požiūrį reiškiančių žmonių atžvilgiu, kol jie nepažeidžia kitų grupių teisių ir jų nežemina. Dabar viskas labai jautru, matome viešumoje ir necenzūrinių žodžių, bet jie iliustruoja ukrainiečių didvyriškumą. Kiekvienu atveju nebausime žmonių, reikia suprasti, kokia padėtis. Kol kas nesame pradėję ikiteisminių tyrimų dėl tautinės nesantaikos kurstymo, bet tai nereiškia, kad tolerancija bus begalinė. Stebime, kad nebūtų piktybinio veikimo, reiškiant radikalias pažiūras. Jokių nuolaidų šiuo klausimu nebus, žmonės turi elgtis adekvačiai, kad ir kokios tautybės žmogus nuo to nukentėtų", – paaiškino policijos viršininkas.

A.Motuzas priminė, jog kiekvienas asmeniškai gali kreiptis į policiją, jei jaučia tautinės nesantaikos kurstymą ar net išpuolius.

Policijos vadas atviravo, kad yra numatyti atskiri uždaviniai, kurie susiję su ypatinga šio laikmečio situacija. Kalbama apie atvejus, jei būtų pranešta apie ginkluotus asmenis, apie besielgiančius neadekvačiai. Tokie įvykiai būtų šifruojami A+ įvykiu.

Į pranešimus apie tokius atvejus reaguos mobiliosios kuopos pareigūnai, ginkluoti automatiniais ginklais. Iki trečiadienio popietės tokių įvykių Klaipėdoje nebuvo.

Policininkai labiau nei anksčiau stebi strateginius objektus, derina planus su valstybės sienos apsaugos tarnyba bei kitomis giminingomis institucijomis.

Kontrolė: A.Motuzas patikino, kad pareigūnai stebi padėtį mieste gyvai ir virtualioje erdvėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ruošiasi "naujai aušrai"?

Tačiau vienas tokių išbandymų tarnyboms gali tekti jau šį savaitgalį. Ne taip seniai grupė žmonių Lietuvoje sukūrė politinę grupuotę, vienur įvardijama "Teisingumo aušra", kitur "Žarijos teisingumo sąjūdžiu".

Jos aktyvistai spėjo išgarsėti saviveikline "diplomatine misija" pas Baltarusijos diktatorių dėl "geresnių šalių tarpusavio santykių suderinimo".

Artėjantį savaitgalį šie veikėjai uostamiestyje suplanavo rinkti piliečių parašus referendumui, "taip pat steigėjus ir automatiškai būsimos partijos narius".

Vienas šio parašų rinkimo organizatorių Edikas Jagelavičius – Algirdo Paleckio, teisto už šnipinėjimą Rusijos naudai, bendražygis.

2014 m. iš to paties A.Paleckio E.Jagelavičius perėmė vadovavimą Socialistiniam liaudies frontui.

Iš Elektrėnų kilusio E.Jagelavičiaus pavardė figūravo ir naujausioje žurnalistinių tyrimų centro "Dosjė" ataskaitoje, kurią 2021 m. gegužę Europos Parlamentui pristatė Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis.

Ten pateikti ir asmenų sąrašai, kuriuos Kremlius galbūt identifikuoja kaip potencialius sąjungininkus ar partnerius.

Šie asmenys, anot "Dosjė" tyrėjų, yra kviečiami stebėti rinkimus ir balsavimo procesus Rusijoje, taip pat dalyvauti renginiuose, kurie susiję su Rusijos valdžios organais.

2020 m. liepą vykusiame referendume dėl Konstitucijos pataisų į Rusiją buvo pakviesta atvykti daugiau nei 100 tokių rinkimų stebėtojų.

Šiuo referendumu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekė užsitikrinti perrinkimo galimybę ir būti valdžioje net iki 2036 m.

Tarp pakviestųjų buvo ir Socialistinio liaudies fronto partijos narys E.Jagelavičius.

2009 m. birželį šis veikėjas kandidatavo į Europos Parlamentą, buvo iškeltas "Fronto" partijos.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje biografijoje jis pats teigia, kad "1989–1991 m. mokėsi Vilniaus Respublikinėje karo Suvorovo mokykloje", tačiau tokios įstaigos Vilniuje nebuvo.

Dienraščiui E.Jagelevičius patikino, kad savaitgalį tikrai planuoja rinkti parašus referendumui Klaipėdoje.

"Kam referendumas? Kartelei pamažinti. Dabar, jeigu norime surengti referendumą, turime surinkti 300 tūkst. parašų, o mes norime, kad būtų 100 tūkst. Mums to reikia, kad Lietuvoje būtų daugiau demokratijos ir kad žmonės galėtų išreikšti savo balsą. Kas yra demokratija? Žinote, gal man nereikia čia jokių testų atlikinėti. Aš nenoriu su jumis kalbėtis, nes man neįdomu", – pokalbį su dienraščiu vakar nutraukė E.Jagelavičius.

Sujudo neaiškūs veikėjai

Panašu, kad šis naujas politinis darinys "Teisingumo aušra" ar "Žarija" ir Klaipėdoje sulaukė kai kurių vietos veikėjų dėmesio.

Socialiniuose tinkluose vis dar "Klaipėdos miesto deputatu" prisistatantis, prieš kelerius metus dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vardo niekinimo tarybos nario mandato netekęs Viačeslavas Titovas trykšta džiaugsmu dėl "mūsų būsimo Lietuvos prezidento Algirdo Paletskio" (kalba netaisyta – red.), kuris veikiausiai neatsitiktinai buvo išrinktas kandidatu būsimuose šalies vadovo rinkimuose likus mažiau nei savaitei iki Rusijos kruvino išpuolio prieš Ukrainos Respubliką.

"A.Paletskis 2022 02 19 Vilniuje vykusiame Žarijos teisingumo sąjūdžio suvažiavime buvo nominuotas ir patvirtintas kandidatu į būsimą Lietuvos Respublikos prezidentus. Susirinkusieji įsitikinę, kad A.Paletskis ateityje tikrai taps naujuoju Lietuvos prezidentu", – savo paskyroje rašo V.Titovas.

Taigi šie veikėjai nusiteikę parašų rinkimui ir partijos narių telkimui Klaipėdoje.

Bet kadangi tai nėra nei renginys, nei mitingas, todėl esą savivaldybės leidimo nereikėjo.


Komentaras

Vaclavas Stankevičius

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas, buvęs politikas ir diplomatas

Siūlyčiau visiems Lietuvos Respublikos piliečiams mintimis sugrįžti į 1990–1991 metus, kai Lietuva be jokių trukdymų, be jokių problemų suteikė visiems kitataučiams, taip pat ir man, LR pilietybę. Visiems, kas tik to norėjo. Mano kartai tas terminas "nulinis variantas" yra žinomas. Tada visi, kas norėjo, galėjo likti gyventi Lietuvoje, kas nepanoro, apsisprendė pagal savo įsitikinimus. Taigi labai didelė dauguma tapo LR piliečiais ir ligi šiol laimingai, ramiai gyvena. Lietuva tada pasielgė labai kilniai su visais – su baltarusiais, ukrainiečiais, rusais, su kitų tautybių žmonėmis. Visi jie čia surado sau tinkamą vietą gyvenimui ir darbui. Šiandien tas karas Ukrainoje visiems mums yra tragedija. Todėl reikia labai branginti tą šalį, kurioje esame, kur gimė mūsų vaikai. Jokios nesantaikos dabar tarp mūsų būti negali. Kaip galima smerkti rusus ar baltarusius, gyvenančius Lietuvoje, už tą Kremliaus sukeltą beprotybę Ukrainoje? Todėl branginkime Lietuvą, kaip mūsų bendrą valstybę, stiprinkime ir puoselėkime ją.


Šiame straipsnyje: interneto troliairusakalbiaiKlaipėdakaras Ukrainojetautinė nesantaika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių